Kodėl ledo ritulys – ne tik sportas, bet ir charakterio mokykla
Jei jūsų vaikas žiūrėdamas televizorių negali atitraukti akių nuo ledo ritulio rungtynių, arba kiekvieną kartą važiuodamas pro ledo areną prašo sustoti – galbūt laikas rimčiau pagalvoti apie šį sportą. Ledo ritulys vaikams dažnai atrodo kaip kažkas tolimo, brangaus ir sudėtingo. Tačiau šeimos, kurių vaikai jau groja, pasakoja visai kitaip: tai vienas iš tų sporto šakų, kur vaikas auga ne tik fiziškai, bet ir kaip asmenybė.
Ledo ritulys moko komandinio darbo gal geriau nei bet kuris kitas sportas. Čia negalima laimėti vienas – net geriausias žaidėjas be komandos yra niekas. Vaikai išmoksta pasitikėti vienas kitu, priimti pralaimėjimus, džiaugtis ne tik savo, bet ir draugo pasiekimais. Tai vertybės, kurios pravers visą gyvenimą – toli už ledo ribų.
Be to, ledo ritulys fiziškai išvysto vaikus labai visapusiškai: lavina koordinaciją, pusiausvyrą, greitį, ištvermę ir jėgą. Čiuožimas ant ledo pats savaime yra puiki veikla, o su lazda rankose ir ritulio siekiu – tai jau tikras iššūkis, kuris vaikams teikia didžiulį pasitenkinimą.
Nuo kokio amžiaus galima pradėti ir kaip atrodo pirmosios treniruotės
Dažniausiai tėvai klausia: ar mano vaikas dar per mažas? Atsakymas paprastai nustebina – ledo ritulio treniruotės vaikams Lietuvoje prasideda jau nuo 4–5 metų. Žinoma, tokio amžiaus treniruotės atrodo visai kitaip nei suaugusiųjų – tai daugiau žaidimai ant ledo, pirmieji žingsniai su čiuožiniais ir pažintis su aplinka.
Pirmosios treniruotės dažniausiai vadinamos „ledo mokykla” arba „pradinukų grupe”. Čia treneriai dirba su vaikais labai kantriai – moko kaip tinkamai kristi (taip, tai irgi reikia išmokti!), kaip atsistoti, kaip pajudėti į priekį. Lazda ir ritulys atsiranda vėliau, kai vaikas jau drąsiau stovi ant ledo.
Štai kaip paprastai atrodo pirmųjų mėnesių treniruočių programa:
- 1–2 mėnesiai: čiuožimo pagrindai, pusiausvyra, kritimas ir atsikėlimas
- 3–4 mėnesiai: pirmi judesiai su lazda, ritulys ant ledo
- 5–6 mėnesiai: paprastos rungtynių situacijos, komandinis žaidimas
Svarbu žinoti, kad vaikai šiame amžiuje mokosi labai skirtingai. Vienas per mėnesį jau šmižinėja po ledą, kitas tris mėnesius laikosi borto. Abu variantai yra normalūs. Geras treneris niekada neskubina ir nesulygina vaikų tarpusavyje.
Praktinis patarimas tėvams: prieš įrašant vaiką į grupę, paklauskite trenerio, ar galite ateiti į atvirą treniruotę ir tiesiog pažiūrėti. Dauguma klubų tai leidžia. Vaikui bus daug lengviau, jei jis iš anksto pamatys aplinką ir supras, kas jo laukia.
Įranga: ką reikia nupirkti ir kur sutaupyti
Čia prasideda ta dalis, kuri dažniausiai išgąsdina tėvus. Ledo ritulio įranga – tai ne vienas daiktas, o visas komplektas, ir iš pirmo žvilgsnio sąrašas atrodo baisiai ilgas. Bet pabandykime viską išdėlioti aiškiai ir ramiai.
Pilnas vaikų ledo ritulio įrangos komplektas susideda iš:
- Čiuožiniai – pats svarbiausias dalykas. Ledo ritulio čiuožiniai skiriasi nuo greitojo čiuožimo ar figūrinio čiuožimo. Jie turi tvirtą, žemą batą ir storesnį ašmenį.
- Šalmas su veido apsauga – privalomas, jokių kompromisų čia nėra
- Pečių apsauga
- Alkūnių apsauga
- Kelių apsauga
- Blauzdų apsauga (getros)
- Pirštinės – specialios, su apsauga
- Šortai su apsauga
- Lazda
- Marškinėliai ir kelnės (komandinis aprangos komplektas)
Visa ši įranga nauja kainuotų nuo 300 iki 600 eurų ir daugiau. Bet štai gera žinia: absoliučiai nebūtina pirkti visko naujo. Ledo ritulio bendruomenė Lietuvoje yra gana artima, ir naudotos įrangos rinka veikia puikiai.
Kur ieškoti naudotos įrangos:
- Klubo skelbimų lenta arba tėvų grupė socialiniuose tinkluose – dažniausiai čia parduoda vaikai, kurie užaugo iš savo įrangos
- Facebook grupės „Ledo ritulys Lietuva” ir panašios
- Skelbimų portalai (skelbiu.lt, alio.lt)
- Tiesiog paklauskite trenerio – jis dažnai žino, kas ką parduoda
Naudota įranga gali sumažinti pradinę investiciją net iki 100–200 eurų. Vienintelis dalykas, kurį rekomenduojame pirkti naują – tai šalmas. Čia taupyti neverta, nes naudoto šalmo istorijos nežinote.
Svarbus patarimas dėl čiuožinių: neskubėkite pirkti brangių čiuožinių mažam vaikui. Kojos auga greitai, ir per sezoną gali tekti keisti dydį. Pradžioje visiškai tinka vidutinės kainos modeliai arba naudoti čiuožiniai. Tik įsitikinkite, kad ašmenys yra tvarkingi ir galima juos pagaląsti.
Kiek visa tai kainuoja: realus mėnesinis biudžetas
Kalbėkime atvirai apie pinigus, nes tai dažniausiai yra pirmasis klausimas, kurį tėvai užduoda. Ledo ritulys tikrai nėra pigiausias sportas, bet jis ir nėra toks brangus, kaip dažnai įsivaizduojama – ypač jei žinote, kur ir kaip planuoti išlaidas.
Štai realus mėnesinis biudžetas šeimai su vaiku pradedančiųjų grupėje:
- Treniruočių mokestis: 40–80 eurų per mėnesį (priklauso nuo klubo ir treniruočių skaičiaus)
- Ledo nuoma (jei reikia mokėti atskirai): kai kuriuose klubuose įskaičiuota, kitur – papildoma 10–20 eurų
- Čiuožinių galandimas: apie 5–8 eurai, reikia kas 2–4 savaites
- Smulkios išlaidos (batų klijai, apsaugų taisymas ir pan.): 5–10 eurų
Taigi vidutiniškai mėnuo kainuoja apie 60–120 eurų. Tai panašu į kitus sporto skyrius – gimnastiką, plaukimą ar futbolą su visomis papildomomis išlaidomis.
Prie to reikia pridėti sezonines išlaidas:
- Įrangos atnaujinimas (vaikai auga) – kartą per sezoną, 50–150 eurų
- Turnyrų kelionės – jei komanda dalyvauja, tai papildomos išlaidos transportui ir nakvynei
- Komandinis aprangos komplektas – dažniausiai perkamas kartą ir naudojamas kelis sezonus
Jei norite sutaupyti, kalbėkitės su klubu. Daugelis turi nuolaidų sistemas daugvaikėms šeimoms, siūlo pagalbą socialiai remtinoms šeimoms arba leidžia dirbti savanoriais mainais į nuolaidą treniruočių mokesčiui.
Kaip išsirinkti klubą ir trenerį: į ką atkreipti dėmesį
Lietuvoje ledo ritulio klubų nėra labai daug, bet jų vis daugėja. Didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – pasirinkimas jau yra. Kaip išsirinkti tinkamą?
Pirmas ir svarbiausias dalykas – treneris. Ypač mažiems vaikams trenerio asmenybė yra svarbesnė nei jo sportiniai pasiekimai. Geras vaikų treneris:
- Kalba su vaikais jų lygiu, nesišaukia ir nespaudžia
- Pastebi kiekvieną vaiką grupėje, ne tik „žvaigždes”
- Aiškiai paaiškina, ko tikimasi, ir džiaugiasi net mažais pasiekimais
- Bendrauja su tėvais – pasako, kaip sekasi, ką reikėtų padirbėti
Antra – grupės dydis. Idealiai pradedančiųjų grupėje turėtų būti ne daugiau kaip 12–15 vaikų vienam treneriui. Jei grupė didesnė, treneris tiesiog fiziškai negali skirti pakankamai dėmesio kiekvienam.
Trečia – infrastruktūra. Pažiūrėkite, ar rūbinė yra šilta ir švari, ar yra kur pakabinti šlapią įrangą, ar ledo arena yra tinkamos temperatūros. Tai gali atrodyti smulkmenos, bet vaikui, kuris po treniruotės turi persirengti šaltoje rūbinėje, sportas greitai nusibos.
Ką daryti prieš pasirenkant klubą:
- Aplankykite bent 2–3 klubus ir pažiūrėkite į treniruotes
- Pakalbėkite su kitų vaikų tėvais – jie pasakys daugiau nei bet koks aprašymas internete
- Paklauskite, ar galima išbandyti vieną ar dvi treniruotes prieš pasirašant sutartį
- Pasiteiraukite apie klubo filosofiją – ar jie orientuoti į rezultatus, ar į vaikų vystymąsi
Tėvų vaidmuo: kaip padėti, bet nepersistengti
Čia norisi pakalbėti atvirai, nes tai tema, apie kurią treneriai kalba dažnai, bet tėvams ne visada patogu girdėti. Tėvų palaikymas yra nepakeičiamas – bet yra skirtumas tarp palaikymo ir spaudimo.
Ledo ritulys yra sportas, kur emocijos ant ledo yra labai intensyvios. Vaikai patiria nusivylimą, pyktį, džiaugsmą – ir visa tai per vieną treniruotę. Jūsų vaidmuo kaip tėvo ar mamos yra būti saugi erdvė po treniruotės, ne papildomas treneris.
Ką daryti:
- Po treniruotės paklauskite: „Kaip buvo? Ar patiko?” – ne „Kodėl nepadarei to ar to?”
- Leiskite vaikui pačiam papasakoti, kas sekėsi ir kas ne
- Jei matote problemą, pirmiausia pakalbėkite su treneriu, ne su vaiku
- Džiaukitės pastangomis, ne tik rezultatais
Ko vengti:
- Šaukti iš tribūnų treniruočių metu – tai blaško vaiką ir trenerį
- Lyginti savo vaiką su kitais grupės vaikais
- Versti tęsti, jei vaikas aiškiai sako, kad nenori – kartais reikia skirti norą mesti ir laikino nusivylimo momentą, bet jei vaikas nuosekliai sako „nenoriu” – tai signalas pasikalbėti
Geriausi ledo ritulio žaidėjai dažniausiai atsimena ne tai, kiek golų įmetė, o tai, kad tėvai po rungtynių, nesvarbu, kaip jos baigėsi, sakydavo: „Mačiau, kaip stengėisi. Eime valgyti.”
Mergaitės ir ledo ritulys: mitas, kurį laikas sugriauti
Dažnai tėvai, kurių dukros domisi ledo rituliu, klausia: „O ar tai mergaitėms tinkamas sportas?” Atsakymas yra aiškus ir tvirtas: taip, absoliučiai.
Moterų ledo ritulys pasaulyje auga labai sparčiai. Lietuvoje mergaičių komandos taip pat egzistuoja, ir jų daugėja. Daugelis klubų turi mišrias grupes mažiems vaikams – ir tai puiku, nes vaikai mokosi žaisti kartu, nepriklausomai nuo lyties.
Mergaitėms ledo ritulys suteikia tą patį, ką ir berniukams: drąsą, fizinį pasitikėjimą savimi, komandos jausmą. Tyrimai rodo, kad mergaitės, užsiimančios kontaktiniais sportais, vėliau pasižymi didesniu pasitikėjimu savimi ir geriau susidoroja su streso situacijomis.
Jei jūsų dukra nori žaisti ledo ritulį – palaikykite ją. Vienintelis klausimas, kurį reikia užduoti, yra ne „ar tai mergaitėms tinka?”, o „ar tai tinka mano vaikui?”
Kai ledo ritulys tampa aistra: ką daryti toliau
Praėjus metams ar dvejiems, daugelis tėvų pastebi, kad vaikas nebegalvoja apie nieką kitą – tik apie ledo ritulį. Ryte klausia, kada treniruotė, vakare prašo dar kartą pažiūrėti rungtynių įrašą, o per pietus pasakoja apie naują judesį, kurį išmoko. Tai ženklas, kad sportas tapo tikra aistra.
Šiame etape atsiranda nauji klausimai: ar leisti vaikui intensyviau treniruotis? Ar verta galvoti apie rimtesnę karjerą? Kaip suderinti mokyklą ir sportą?
Keletas minčių iš patirties:
Pirma, neskubėkite. Vaikai, kurie per anksti pereina į intensyvų treniruočių režimą, dažnai perdega iki paauglystės. Geriausi sportininkai dažniausiai yra tie, kurie vaikystėje žaidė įvairius sportus ir ledo ritulį pasirinko kaip pagrindinį tik sulaukę 10–12 metų.
Antra, kalbėkitės su vaiku. Ne apie tai, ar jis nori tapti profesionalu, o apie tai, kas jam patinka šiame sporte. Atsakymai gali nustebinti – kartais vaikui svarbiausia yra draugai komandoje, o ne pats žaidimas. Tai irgi visiškai gerai.
Trečia, jei vaikas tikrai turi talentą ir nori tobulėti – ieškokite geresnio lygio trenerio, svarstykite stovyklas vasarą, domėkitės atrankų galimybėmis. Lietuvoje veikia jaunimo rinktinės, ir kelias iki jų prasideda būtent nuo tų pirmų žingsnių ant ledo.
Ledo ritulys – tai sportas, kuris gali tapti visam gyvenimui. Net jei vaikas niekada netaps profesionalu, įgūdžiai, draugystės ir charakteris, suformuotas ant ledo, liks su juo visada. O tai, tiesą sakant, yra svarbiau už bet kokį trofėjų.
