Kodėl Pokemon Go vis dar verta dėmesio?
Jei manėte, kad Pokemon Go – tai tik praeities mada, kuri praėjo kartu su 2016-ųjų vasara, turėsite nustebti. Žaidimas vis dar gyvas, vis dar turi milijonus aktyvių žaidėjų visame pasaulyje ir, svarbiausia, vis dar traukia vaikus laukan nuo ekranų – bet su ekranu rankose. Skamba prieštaringai? Iš tikrųjų tai vienas įdomiausių paradoksų šiuolaikiniame vaikų laisvalaikio pasaulyje.
Tėvai dažnai žiūri į šį žaidimą su tam tikru skepticizmu. Viena vertus, vaikas vaikšto lauke – puiku! Kita vertus, akys įsmeigtos į telefoną – ne taip jau puiku. Bet ar tikrai viskas taip paprasta? Šiame straipsnyje pabandysime išnarplioti, kaip Pokemon Go gali tapti ne tik saugiu, bet ir tikrai naudingu šeimos laisvalaikio įrankiu – jei tik žinote, kaip juo naudotis.
Kas iš tikrųjų vyksta žaidžiant Pokemon Go?
Prieš kalbant apie saugumą, verta suprasti, kas tas žaidimas iš esmės yra. Pokemon Go – tai papildytosios realybės žaidimas, kuriame reikia fiziškai judėti po miestą ar gamtą, kad surastum virtualius pokemonus, lankytum specialias vietas (vadinamas PokéStop) ir kovotum arenose (Gym). Telefonas naudoja GPS, kad žinotų, kur esi, ir rodo pokemonus tarsi tikroje aplinkoje per kameros vaizdą.
Vaikui tai reiškia štai ką praktiškai:
- Reikia vaikščioti – kartais net kelias mylias per dieną
- Reikia atpažinti savo miestą ir orientuotis erdvėje
- Reikia skaičiuoti, planuoti, rinktis strategiją
- Galima bendrauti su kitais žaidėjais ir draugais
Tyrimai rodo, kad Pokemon Go žaidėjai vidutiniškai nueina apie 25% daugiau nei įprastą dieną. Vaikams, kurie kitu atveju sėdėtų namuose, tai gali būti tikras proveržis. Bet, žinoma, judėjimas pats savaime negarantuoja saugumo.
Kokio amžiaus vaikams tinka šis žaidimas?
Oficialiai Pokemon Go yra skirtas vaikams nuo 13 metų, tačiau realybė tokia, kad žaidžia ir jaunesni – dažniausiai su tėvų pagalba ar priežiūra. Ir tai nėra blogai, jei žinote, ką darote.
Štai apytiksliai orientyrai pagal amžių:
5–7 metai: Šiame amžiuje vaikas gali žaisti tik kartu su tėvais. Telefonas – tėvų rankose, vaikas tiesiog dalyvauja procese: ieško pokemonų, džiaugiasi jų sugavimu, mokosi pavadinimų. Tai puiki proga bendrai veiklai ir pasivaikščiojimams, kur žaidimas yra tik priedas, ne pagrindinis tikslas.
8–11 metai: Vaikas jau gali turėti savo paskyrą (su tėvų sutikimu ir priežiūra), bet vis tiek reikia lydėti arba bent žinoti, kur jis eina. Šiame amžiuje vaikai jau supranta žaidimo mechaniką, gali planuoti maršrutus ir džiaugtis kolekcionavimu.
12+ metai: Paaugliai jau gali žaisti savarankiškiau, bet taisyklės dėl vietos ir laiko vis tiek turi būti aiškios. Svarbu aptarti, kur galima eiti vienam, o kur – tik su draugu ar suaugusiuoju.
Svarbiausia taisyklė: amžius nėra vienintelis kriterijus. Brandumas, atsakingumas ir tai, kaip vaikas elgiasi kitose situacijose – visa tai svarbu sprendžiant, kiek laisvės suteikti.
Saugumo taisyklės, kurias verta aptarti su vaiku
Prieš leidžiant vaikui žaisti Pokemon Go – ypač lauke – reikia turėti aiškų pokalbį. Ne bauginantį, ne sąrašą draudimų, o paprastą, draugišką susitarimą. Štai apie ką tikrai verta pasikalbėti:
Akys į kelią, ne tik į ekraną. Tai skamba trivialiai, bet tai rimčiausia problema. Vaikai (ir suaugusieji!) dažnai taip įsitraukia į pokemonų gaudymą, kad nepastebi automobilio, dviratininko ar laiptų. Galite susitarti dėl paprastos taisyklės: prieš eidamas per gatvę – telefonas į kišenę. Visada.
Niekada nesek pokemono į nežinomą vietą. Žaidimas kartais „veda” žaidėją į atokias ar nepažįstamas vietas. Vaikui reikia aiškiai pasakyti: jei nežinai tos vietos arba ji atrodo keista – neini. Joks pokemonas nevertas rizikos.
Nepriimk kvietimų iš nepažįstamų.strong> Žaidime galima siųsti draugų kvietimus, dovanoti dovanas, kviesti į reidus. Vaikas turi žinoti, kad priima tik tuos, kuriuos pažįsta realiame gyvenime.
Pasakyk, kur eini. Susitarkite, kad vaikas visada praneša, kur ketina žaisti ir kada grįš. Tai ne kontrolė – tai elementari sauga.
Baterija ir ryšys. Praktinis, bet svarbus dalykas: telefonas turi būti pakankamai įkrautas, o vaikas turi žinoti, kaip susisiekti su tėvais, jei kas nutiktų.
Kaip žaisti kartu – ir kodėl tai tikrai verta
Daugelis tėvų į Pokemon Go žiūri kaip į vaikų reikalą, kuris jų neliečia. Bet štai mažas atradimas: žaisti kartu su vaiku yra vienas geriausių dalykų, kuriuos galite padaryti šiam žaidimui. Ne todėl, kad reikia kontroliuoti, o todėl, kad tai tikrai smagu.
Kai žaidžiate kartu, nutinka keletas gerų dalykų vienu metu. Pirma, jūs žinote, kur vaikas yra ir ką veikia. Antra, vaikas jaučiasi, kad tėvai domisi jo pomėgiais – o tai labai svarbu ryšiui. Trečia, jūs patys gausite daugiau žingsnių per dieną, o tai niekada nepakenks.
Štai keletas idėjų, kaip paversti Pokemon Go šeimos veikla:
- Savaitgalio Pokemon žygiai. Pasirinkite naują parką ar rajoną, kurį norite aplankyti, ir leiskitės į pokemonų medžioklę. Tai puikus būdas atrasti savo miestą.
- Šeimos komanda reiduose. Žaidime yra vadinamieji reidai – grupinės kovos prieš stiprius pokemonus. Kai visa šeima žaidžia kartu, galite dalyvauti reiduose ir tai tampa tikra komandine veikla.
- Pokemono diena. Kartą per savaitę arba per mėnesį paskirkite valandą ar dvi tik Pokemon Go. Tai tampa laukiamu ritualu, o ne atsitiktiniu ekrano laiku.
- Keleivio režimas. Žaidime yra Adventure Sync funkcija, kuri skaičiuoja žingsnius net kai žaidimas neuždarytas. Tai reiškia, kad paprastas pasivaikščiojimas be nuolatinio ekrano žiūrėjimo vis tiek duoda žaidimo naudą.
Privatumo ir skaitmeninio saugumo klausimai
Tai dalis, kurią tėvai dažnai praleidžia, nes ji mažiau akivaizdi nei fizinis saugumas. Bet ji tikrai svarbi.
Pokemon Go renka GPS duomenis – tai reiškia, kad žaidimas žino, kur jūsų vaikas yra. Pati Niantic (žaidimo kūrėjai) turi privatumo politiką, tačiau verta žinoti keletą dalykų:
Paskyros nustatymai. Įsitikinkite, kad vaiko paskyra yra tinkamai nustatyta. Jei vaikui mažiau nei 13 metų, reikia naudoti tėvų sutikimo sistemą per Niantic Kids arba Google Family Link. Tai leidžia jums kontroliuoti, kokius duomenis žaidimas renka.
Socialinės funkcijos. Žaidime galima rašyti žinutes per draugų sistemą. Nors ji gana ribota, vis tiek verta aptarti su vaiku, kad nepriimtų draugų kvietimų iš nepažįstamų.
Viešos vietos ir PokéStop. PokéStop dažnai yra prie lankytinų vietų, bažnyčių, skulptūrų, parkų. Tai paprastai saugios vietos, bet kartais jos gali būti atokesnėse vietose. Prieš leidžiant vaikui eiti į naują PokéStop, verta patikrinti, kur ji yra.
Pirkimai žaidime. Žaidimas turi virtualią parduotuvę. Jei vaikas naudoja jūsų telefoną arba turi savo, įsitikinkite, kad pirkimai reikalauja slaptažodžio. Netyčiniai pirkimai yra dažna problema.
Fizinis aktyvumas ir sveikatos nauda – ar tai tikra?
Taip, tikra. Ir tai ne tik rinkodaros šūkis. Keletas tyrimų parodė, kad Pokemon Go žaidėjai reikšmingai padidina savo fizinį aktyvumą, ypač pirmaisiais žaidimo mėnesiais. Vaikams, kurie paprastai vengia judėjimo, žaidimas gali tapti motyvacija išeiti laukan.
Tačiau čia yra vienas svarbus niuansas: nauda yra didžiausia, kai žaidimas yra priemonė, o ne tikslas. Jei vaikas eina į parką, nes nori pamatyti gyvūnus, pabūti gamtoje ir kartu sugauti pokemoną – tai puiku. Jei vaikas stovi vienoje vietoje ir tik spoksoja į ekraną, laukdamas, kol pokemonas pasirodys – fizinės naudos mažai.
Štai kaip maksimizuoti judėjimo naudą:
- Pasirinkite maršrutus, kurie reikalauja vaikščioti – ne stovėti
- Naudokite Adventure Sync, kad žingsniai skaičiuotųsi net be aktyvaus žaidimo
- Kiaušinių perinti (žaidime yra virtualūs kiaušiniai, kuriems reikia nueiti tam tikrą atstumą) – puiki motyvacija ilgesniems pasivaikščiojimams
- Kombinuokite žaidimą su kitomis veiklomis: dviračiu, paspirtuku, šuniuko vedžiojimu
Žaidimas taip pat gali turėti netikėtų socialinių privalumų. Vaikai, kurie žaidžia Pokemon Go, dažnai susipažįsta su kitais žaidėjais – tai gali padėti vaikams, kuriems sunku užmegzti ryšius tradiciniais būdais. Žinoma, čia vėl svarbu tėvų priežiūra.
Kai Pokemon Go tampa per daug – kaip nustatyti ribas be konfliktų
Kiekvienas tėvas žino tą akimirką: vaikas nenori grįžti namo, nes „dar vienas pokemonas”, „dar vienas PokéStop”, „dar penkios minutės”. Ir tos penkios minutės virsta trisdešimčia. Kaip su tuo tvarkytis?
Svarbiausia – taisyklės turi būti aiškios iš anksto, o ne tada, kai jau kyla konfliktas. Jei prieš išeidami susitariate „žaidžiame valandą ir grįžtame”, vaikui daug lengviau priimti pabaigą, nei jei jūs tiesiog nusprendžiate grįžti be jokio įspėjimo.
Keletas praktinių strategijų:
Laikmatis. Prieš pradedant žaisti, nustatykite laikmatį. Kai jis suskamba – žaidimas baigiasi. Tai ne jūsų sprendimas, tai laikmatis. Vaikams, ypač jaunesniems, tai daug lengviau priimti.
Tikslai, o ne laikas. Kartais geriau susitarti dėl tikslo, o ne laiko: „Surandame tris naujus pokemonus ir grįžtame.” Tai suteikia žaidimui struktūrą ir natūralią pabaigą.
Žaidimas kaip atlyginimas. Pokemon Go gali būti puiki motyvacija – ne kaip bausmė ar grėsmė, bet kaip natūralus atlyginimas už kitas veiklas. „Padarei namų darbus – einame į parką žaisti Pokemon Go.”
Ekrano laikas bendrai. Pokemon Go yra dalis bendro ekrano laiko. Jei vaikas jau praleido daug laiko prie televizoriaus ar kompiuterio, Pokemon Go sesija turėtų būti trumpesnė. Tai nėra bausmė – tai tiesiog sveika pusiausvyra.
Ir dar vienas dalykas, kurį verta prisiminti: jei vaikas labai sunkiai atsiskiria nuo žaidimo, tai gali būti signalas, kad žaidimas užpildo kažkokį poreikį – galbūt nuobodulio, galbūt socialinės izoliacijos. Verta pagalvoti, ar yra kitų veiklų, kurios galėtų suteikti panašų pasitenkinimą.
Pokemon Go kaip šeimos nuotykių pradžia
Geriausias dalykas, kurį galite padaryti su Pokemon Go – tai paversti jį ne žaidimu, o pretekstu. Pretekstu išeiti laukan. Pretekstu aplankyti naują parką. Pretekstu pasikalbėti su vaiku apie miestą, gamtą, istoriją – nes daugelis PokéStop yra prie tikrai įdomių vietų.
Žaidimas, naudojamas išmintingai, gali tapti tiltu tarp skaitmeninio ir realaus pasaulio. Vaikas, kuris pradeda žaisti Pokemon Go, neretai pradeda labiau domėtis aplinka – pastebėti skulptūras, skaityti informacinius stendus, klausinėti apie vietas. Tai nėra garantuota, bet tai tikrai įmanoma, jei tėvai aktyviai dalyvauja procese.
Taigi, jei jūsų vaikas prašo žaisti Pokemon Go – galbūt tai ne priešas, su kuriuo reikia kovoti, o galimybė, kurią verta priimti. Su taisyklėmis, su priežiūra, su sveiku protu – bet priimti. Nes galiausiai svarbiausia ne tai, ką veikia vaikas, o tai, ar jūs esate šalia ir ar tas laikas yra kokybiškas. O Pokemon Go, nors ir keistai tai skamba, gali būti vienas iš būdų tą kokybišką laiką kartu praleisti.
