Kodėl kiemo olimpiada – tai geriau nei dar vienas popietė prie ekrano?
Prisimenu, kaip vaikystėje su kaimynų vaikais organizuodavome tikras „olimpines žaidynes” tarp dviejų gatvių. Niekas mums nesakė, kad reikia sportuoti – mes tiesiog norėjome judėti, varžytis ir juoktis iki ašarų. Šiandien vaikai dažnai praleidžia laiką prie planšečių ir kompiuterių, bet tiesą sakant, jiems vis tiek reikia to paties – judėjimo, draugystės ir šiek tiek sveikos konkurencijos.
Kiemo olimpiada – tai ne kažkas sudėtingo ar reikalaujančio didžiulių investicijų. Tai paprasčiausias būdas suburti vaikus lauke, išjudinti juos ir sukurti tokių prisiminimų, apie kuriuos jie pasakos savo vaikams. O tėvams? Na, tai puiki proga pabūti kartu su vaikais ne kaip griežti auklėtojai, o kaip žaidimų organizatoriai ir palaikymo komanda.
Kaip viską suplanuoti, kad nebūtų chaosas
Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti – tai pasikalbėti su vaikais. Taip, būtent su jais, ne tik apie juos. Susirinkit šeimoje ir paklauskite, kokių sporto šakų jie norėtų. Gal jūsų aštuonmetis svajoja apie krepšinį, o penkametė dukra nori šokinėti per kliūtis kaip tikra sportininkė? Užsirašykit visas idėjas – net tas, kurios atrodo keistos.
Paskui reikia apgalvoti praktinius dalykus. Kiek vaikų dalyvaus? Ar tai bus tik jūsų šeima, ar pakviesite kaimynus? Ar turite pakankamai vietos kieme? Nebijokite – net nedideliame kieme galima surengti puikias varžybas, tiesiog reikės pritaikyti disciplinas prie turimos erdvės.
Nustatykite datą bent savaitę į priekį. Taip vaikai turės laiko pasiruošti, pasigaminti plakatų, sugalvoti komandų pavadinimus. Šis laukimo laikotarpis kartais būna net įdomesnis už pačias varžybas! Vaikai gali piešti medalius iš kartono, ruošti vėliavas, treniruotis slapta nuo kitų komandos narių.
Kokias sporto disciplinas rinktis pagal vaikų amžių
Mažiesiems (3-5 metai) tinka paprastos užduotys: nubėgti iki medžio ir atgal, pernešti vandens pripildytą puodelį (žinoma, kad išsilietų – tai gi pusė juoko!), mesti kamuoliuką į dėžę. Šio amžiaus vaikams svarbiausia yra dalyvauti, o ne laimėti, tad geriausia, kad visos disciplinos būtų trumpos ir linksmos.
Vidutiniokams (6-9 metai) jau galima sudėtingesnius iššūkius. Estafetės su įvairiomis užduotimis – bėgti atbulomis, šokinėti ant vienos kojos, riedėti kamuolį lazda. Galima organizuoti tikslaus metimo varžybas, kur reikia pataikyti į taikinį iš skirtingų atstumų. Šie vaikai jau supranta taisykles ir gali jas laikytis (na, daugmaž).
Vyresniems (10+ metų) tinka sudėtingesnės disciplinos, kurioms reikia strategijos ir komandinio darbo. Kliūčių ruožas su įvairiomis stotimis, mini krepšinio ar futbolo turnyras, orientavimosi varžybos kieme su užduotimis. Šie vaikai jau gali būti ir jaunesniųjų padėjėjai bei teisėjai – tai jiems suteikia atsakomybės jausmą.
Reikmenys, kuriuos tikriausiai jau turite namuose
Nereikia bėgti į sporto prekių parduotuvę ir išleisti pusės algos. Pasižvalgykite po namus ir garažą – ten tikrai rasite viską, ko reikia.
Virvė – universalus įrankis. Galima šokinėti per ją, naudoti kaip finišo liniją, padėti ant žemės ir liepti vaikams vaikščioti pusiausvyros pratimui. Seni marškinėliai puikiai tinka estafetėms – reikia juos apsivilkti, nubėgti iki tikslo, nusivilkti ir grąžinti kitam komandos nariui.
Plastikiniai buteliai gali tapti kėgliais, o pripildyti vandens – svoriais kilnoti. Kamuoliai – bet kokie: futbolo, krepšinio, net stalo teniso. Kiekvienas tinka skirtingoms disciplinoms. Kreida – nubrėžti startą ir finišą, nupiešti taikinį ant asfalto.
Laikrodis ar telefonas su chronometru – būtinas, jei norite matuoti laiką. Nors kartais galima tiesiog skaičiuoti garsiai: „Vienas dramblys, du drambliai…” – vaikams tai net įdomiau nei tikslus laikas.
Kaip sukurti tikrą olimpinę atmosferą
Atmosfera – tai tas dalykas, kuris paprastas kiemo varžybas paverčia tikra šventė. Ir čia nereikia daug – reikia fantazijos.
Atidarymo ceremonija yra būtina! Tegul vaikai su savo komandomis išeina į „areną” laikydami savo vėliavas. Galite paleisti muziką iš telefono – kokį nors iškilmingą maršą ar jų mėgstamą dainą. Vienas iš suaugusiųjų gali pasakyti trumpą kalbą (tik tikrai trumpą, nes vaikai jau nerimauja pradėti).
Medaliai ir diplomai – būtini dalykai. Nereikia pirkti – pasigaminkite patys. Iš kartono iškirpkite apskritimus, apklijuokite folija ar nudažykite aukso, sidabro ir bronzos spalvomis. Prie jų priklijuokite kaspinėlį. Vaikai vertins juos labiau nei bet kokius pirktus, nes matys, kad dėl jų buvo stengtasi.
Palaikymo komanda irgi svarbi. Jei turite senelių ar kitų šeimos narių, pakvieskite juos būti žiūrovais. Jie gali ploti, šaukti, laikyti plakatus. Jei niekas negali atvykti, pastatykite pliušinius žaisliukus kaip „žiūrovus” – vaikams tai patiks.
Taisyklės, kurios išgelbės jus nuo ašarų ir ginčų
Varžybos be taisyklių – tai kelias į chaosą ir ašaras. Bet taisyklės turi būti paprastos ir aiškios.
Pirmiausia – visi laimi kažką. Taip, net tie, kurie atbėgo paskutiniai. Galite įsteigti specialius prizus: „Už geriausią šypseną”, „Už drąsiausią bandymą”, „Už geriausią komandos palaikymą”. Taip niekas nelieka nuskriaustas.
Antra – jei kas nors nukrenta ar susimuša, varžybos sustoja. Visi kartu pasitikrina, ar viskas gerai, ir tik tada tęsia. Tai moko vaikus, kad žmonės svarbiau už pergales.
Trečia – nesąžiningas žaidimas reiškia diskvalifikaciją iš tos disciplinos, bet ne iš visų varžybų. Vaikas turi suprasti pasekmes, bet ne jaustis visiškai atmestas.
Ketvirta – tėvai yra teisėjai, bet ne dalyviai. Taip, žinau, kad norite parodyti, kaip greitai bėgate, bet šiandien ne apie jus. Jūsų darbas – užtikrinti, kad viskas vyktų sklandžiai ir saugiai.
Maistas ir atsigerti – nes sportininkai būna alkani
Po kiekvienos disciplinos turėtų būti trumpa pertrauka. Pastatykite stalą su vandeniu – būtinai! Vasarą vaikai greitai išdžiūsta, o dehidratuoti sportininkai tampa pikti sportininkai.
Užkandžiai turėtų būti lengvi ir sveiki. Supjaustyti obuoliai, bananai, morkos – paprasta, bet veiksminga. Galite padaryti „energetinių rutuliukų” iš datulių ir riešutų – vaikai juos valgys manydami, kad tai kažkas labai sportinio.
Po varžybų – šventinis maistas. Gal kepsite dešreles ant laužo? O gal užsisakysite picą? Tegul vaikai patys nusprendžia. Tai jų šventė, jie yra čempionai, tad turi teisę rinktis.
Ir dar vienas patarimas – darykite nuotraukas! Ne profesionalias, tiesiog telefonu. Užfiksuokite tas akimirkas, kai jūsų sūnus šoka per virvę ir beveik griūva, kai dukra laimi savo pirmą medalį, kai visi kartu juokiasi. Šios nuotraukos bus brangesnės už bet kokias iš profesionalios fotosesijos.
Kai saulė leidžiasi ir medaliai išdalinti
Varžybos baigiasi, bet jausmas lieka. Vaikai bus pavargę, gal šiek tiek purvinai, tikrai laimingi. Kai visi sėdi kartu, užkandžiauja ir dalijasi įspūdžiais – štai tas momentas, dėl kurio visa tai ir verta.
Neužmirškite uždarymo ceremonijos. Tegul kiekvienas vaikas pakelia savo medalį, visi ploja. Galite pakviesti juos papasakoti, kas labiausiai patiko, ką norėtų kitąmet pakeisti. Užrašykite jų idėjas – gal tai taps kasmetine tradicija?
Kiemo olimpiada – tai ne apie tobulas varžybas ar profesionalų organizavimą. Tai apie laiką, praleistą kartu, apie juoką, kai kas nors nukrenta į žolę, apie tą pasididžiavimo žvilgsnį vaiko akyse, kai jis gauna savo pirmą „aukso” medalį. Tai apie tai, kad vaikai išmoksta ir laimėti, ir pralaimėti, ir svarbiausia – džiaugtis procesu.
Taigi kitą šeštadienį, kai vaikai vėl klaus „ką veikti?”, jūs jau žinote atsakymą. Kiemas laukia, olimpiada neįvyks pati savaime. Reikia tik šiek tiek drąsos, kruopelės organizuotumo ir daug noro praleisti laiką su savo vaikais. O rezultatas? Prisiminimai, kurie išliks visam gyvenimui – ir jūsų, ir jų.
