Kodėl verta pradėti nuo sienos?
Kai tik užsimenate apie tenisą, daugelis tėvų iškart įsivaizduoja brangius kortus, trenerius ir sudėtingą įrangą. Bet žinote ką? Jūsų vaikui pradėti žaisti tenisą nereikia nieko iš to! Paprasčiausia siena gali tapti puikiu treniruočių partneriu, o kartais net geresniu nei tikras žmogus kitoje korto pusėje.
Sienos tenisas – tai ne kažkoks supaprastintas variantas ar „netikras” tenisas. Tai vienas seniausių būdų mokytis šio sporto, kurį praktikavo net legendiniai žaidėjai. Siena niekada nepavargsta, niekada nesiskundžia ir visada grąžina kamuoliuką tiksliai ten, kur jūs jį pasiuntėte. Be to, tai puiki galimybė vaikui išmokti pagrindų be jokio spaudimo ar varžybinio streso.
Mano sūnus pradėjo mušti kamuoliuką į garažo sieną būdamas šešerių, ir žinote ką? Po pusės metų, kai pagaliau nuėjome į tikrą kortą, treneris nustebo, kokią gerą ranką jis jau buvo išsivystęs. Siena išmokė jį to, ko niekas kitas negalėjo – kantrybės ir ritmo jausmo.
Ką reikia žinoti prieš pradedant
Pirmiausia – jums nereikia tobulos įrangos. Pradedantiems vaikams puikiai tiks ir paprasčiausia raketa, kurią galite įsigyti sporto prekių parduotuvėje už 15-30 eurų. Svarbiau, kad raketa būtų lengva ir tinkamo dydžio. Paprasta taisyklė: kai vaikas laiko raketą, jo pirštai turėtų lengvai apsivynioti aplink rankeną, o pati raketa neturėtų atrodyti per sunki.
Kamuoliukai – čia irgi nereikia pernelyg komplikuoti. Pradedantiems vaikams iki 8-9 metų puikiai tiks minkštesni, lėčiau atšokantys kamuoliukai. Jie dažnai būna oranžinės ar žalios spalvos ir specialiai sukurti vaikams. Tokie kamuoliukai lėčiau juda, todėl vaikas turi daugiau laiko reaguoti ir teisingai užsimojavęs smūgiuoti.
Dėl sienos – ideali būtų lygi, tvirta betoninė ar plytų siena be langų (labai svarbu!). Garažo siena, mokyklos pastato išorė ar net daugiabučio torco siena gali puikiai tikti. Tiesiog įsitikinkite, kad aplink yra pakankamai vietos saugiai bėgioti ir kad netrukdysite kaimynams.
Pirmieji žingsniai su raketa rankoje
Nepradėkite iš karto mušti kamuoliuko į sieną iš visos jėgos. Tai klasikinė klaida, kurią daro beveik visi. Pirmiausia leiskite vaikui susipažinti su raketa ir kamuoliuku. Tegul pabando keliskart atmušti kamuoliuką į viršų, paskui į žemę. Tai atrodo paprasta, bet iš tikrųjų padeda suprasti, kaip kamuoliukas reaguoja į raketos paviršių.
Kai vaikas jau jaučiasi patogiai su raketa, galite pradėti nuo labai paprastų pratimų. Stovėkite maždaug 2-3 metrus nuo sienos ir tegul vaikas pabando švelniai numesti kamuoliuką į sieną taip, kad jis atšoktų atgal. Taip, tiesiog numesti, ne mušti raketa! Tai padeda suprasti kampus ir atšokimo logiką.
Paskui pereikite prie švelnaus mušimo. Vaikas turėtų stovėti apie 3-4 metrus nuo sienos ir bandyti švelniai atmušti kamuoliuką po vieno atšokimo nuo žemės. Nesvarbu, kiek kartų iš eilės pavyks – net du ar trys sėkmingi smūgiai yra puikus pasiekimas pradžioje!
Kaip išvengti nuobodulio ir traumų
Viena didžiausių problemų treniruojantis prie sienos – vaikas gali greitai nusibosti. Todėl būtina daryti įvairius pratimus ir nustatyti mažus tikslus. Pavyzdžiui, galite nupiešti kreida ar lipnia juosta taikinį ant sienos – tiesiog apskritimą ar kvadratą. Vaikas gali bandyti pataikyti į jį. Arba suskaičiuokite, kiek kartų iš eilės pavyks atmušti kamuoliuką – ir kiekvieną kartą bandykite pagerinti rekordą.
Dar vienas puikus būdas – žaisti „žaidimus”. Pavyzdžiui, „kamuoliukas negali liesti žemės daugiau nei vieną kartą” arba „kiekvienas smūgis turi būti kitoks – tai dešine, tai kaire ranka”. Vaikai mėgsta iššūkius, bet tik tuos, kurie atrodo kaip žaidimas, o ne kaip darbas.
Dėl saugumo – tai labai svarbu. Visada įsitikinkite, kad vaikas dėvi tinkamus sportinius batus su gera padų sukimba. Slidūs batai ant asfalto ar betono – tai garantuotas kelias į nubrozdintus kelius. Taip pat priminkite vaikui visada žiūrėti į kamuoliuką, ne į sieną ar į šalį. Dauguma smūgių į veidą atsitinka būtent tada, kai vaikas akimirkai nusigręžia.
Technika, kuri tikrai pravers
Nors treniruojatės ne korte, teisingi judesiai vis tiek svarbūs. Ir gera žinia – prie sienos juos net lengviau išmokti, nes galite kartoti tą patį smūgį dešimtis kartų iš eilės.
Pagrindinis dalykas, kurį turėtų įsiminti vaikas – tai „pasiruošimo pozicija”. Tarp smūgių vaikas turėtų stovėti šiek tiek sulenktomis kojomis, raketa prieš save, pasiruošęs judėti bet kuria kryptimi. Taip, prie sienos kamuoliukas visada grįžta maždaug į tą pačią vietą, bet geri įpročiai formuojasi būtent dabar.
Smūgio metu svarbu, kad vaikas „užsimotų” – tai reiškia, kad raketa turėtų judėti atgal prieš judant į priekį link kamuoliuko. Tai kaip ir su sviedimu – negalite nieko toli numesti, jei pirma neatsiveskite rankos atgal. Pradžioje vaikams tai atrodo nenatūralu, bet būtent čia siena padeda – galite lėtai, be skubėjimo, kartoti teisingą judesį.
Dar vienas svarbus dalykas – žiūrėti į kamuoliuką iki pat smūgio momento. Daugelis vaikų turi tendenciją žiūrėti į sieną ar į tą vietą, kur nori pataikyti, bet tai dažniausiai baigiasi prašovus pro kamuoliuką. Galite net žaisti žaidimą – tegul vaikas pabando pasakyti kamuoliuko spalvą būtent tą akimirką, kai jį muša. Tai privers jį sutelkti dėmesį.
Nuo paprastų pratimų prie sudėtingesnių
Kai vaikas jau gali patogiai atmušti kamuoliuką 5-10 kartų iš eilės, laikas pradėti įvairinti pratimus. Vienas puikių pratimų – bandyti mušti kamuoliuką tai stipriau, tai silpniau. Tai išmoko kontroliuoti smūgio jėgą, o tai vienas svarbiausių įgūdžių tenise.
Galite pradėti dirbti su skirtingais smūgiais. Forhendas (smūgis tuo pačiu šonu, kuriuo laiko raketą) paprastai išeina natūraliau, bet bekhendas (smūgis priešingu šonu) irgi labai svarbus. Prie sienos galite paprasčiausiai susitarti – pavyzdžiui, du smūgiai forhendu, paskui du bekhendu. Arba kas antrą kartą keisti.
Kai jau sekasi gerai, galite bandyti žaisti su aukščiu. Tegul vaikas pabando mušti kamuoliuką į skirtingas sienos vietas – tai aukščiau, tai žemiau. Žemesni smūgiai paprastai grįžta greičiau ir žemiau, o aukštesni – lėčiau ir su didesniu lanku. Tai puiki parengiamoji pratybų dalis prieš žaidžiant tikrame korte.
Kada ir kaip dažnai treniruotis
Čia nėra vieno teisingo atsakymo, nes kiekvienas vaikas skirtingas. Bet iš patirties galiu pasakyti – geriau trumpai ir dažnai, nei ilgai ir retai. 20-30 minučių prie sienos 3-4 kartus per savaitę duos daug geresnių rezultatų nei viena pusantros valandos treniruotė per savaitę.
Kodėl? Nes vaikai (ypač jaunesni) tiesiog negali ilgai išlaikyti dėmesio. Po 30-40 minučių jie pradeda tingėti, smūgiai tampa nerangūs, o rizika susižeisti padidėja. Be to, dažnesnės trumpesnės treniruotės reiškia, kad įgūdžiai geriau įsitvirtina atmintyje.
Geriausias laikas treniruotėms? Kai vaikui patogiausia! Kai kurie vaikai kupini energijos ryte, kiti – po pietų ar net vakare. Stebėkite savo vaiką ir raskite tą laiką, kai jis natūraliai aktyvus ir nori judėti. Prievartauti niekada nėra gera idėja – tenisas turi būti malonumas, ne pareiga.
Ir dar vienas patarimas – nebūkite per griežti dėl reguliarumo. Jei vaikas vieną dieną nenori eiti prie sienos – nieko baisaus. Galbūt jis tiesiog pavargęs ar turi kitų planų. Sportas turi būti džiaugsmas, ne stresas.
Kai siena tampa per lengva – kas toliau?
Ateis momentas, kai vaikas jau patogiai jaučiasi prie sienos ir galbūt net pradeda šiek tiek nuobodžiauti. Tai puikus ženklas! Reiškia, kad jis pasiruošęs naujiems iššūkiams.
Viena galimybė – pradėti treniruotis su jumis ar kitu vaiku. Galite žaisti „mini tenisą” bet kurioje nedidelėje aikštelėje – tiesiog nubrėžkite liniją per vidurį ir bandykite atmušinėti kamuoliuką vienas kitam. Čia jau atsiranda tas žaidimo su žmogumi elementas – niekada nežinai, kur kitą kartą atskries kamuoliukas.
Kita galimybė – ieškoti vietos su tikru teniso kortu. Daugelyje miestų yra viešų kortų, kuriuos galima nuomotis už gana prieinamą kainą. Arba galite ieškoti teniso klubų, kurie siūlo bandomąsias pamokas. Jei vaikas jau turi gerą pagrindą iš treniruočių prie sienos, jis jausiasi daug pasitikintis tikrame korte.
Bet nesiskubinkite visiškai palikti sienos! Net profesionalūs žaidėjai reguliariai treniruojasi prie sienos, nes tai puikus būdas tobulinti techniką ir ištvermę. Siena gali būti puikus papildomas treniruočių įrankis net ir tada, kai vaikas jau reguliariai žaidžia korte.
Kai kamuoliukas tampa draugu, o ne priešu
Žinote, kas nuostabu sienos tenise? Tai, kad jūsų vaikas išmoksta mylėti patį žaidimą, o ne tik pergales. Nėra taškų skaičiavimo, nėra pralaimėjimų, nėra spaudimo. Yra tik vaikas, raketa, kamuoliukas ir siena. Ir kaskart, kai pavyksta atmušti kamuoliuką dar vieną kartą daugiau nei vakar – tai jau pergalė.
Daugelis vaikų, kurie pradeda nuo sienos, išvysto tikrą meilę tenisui, nes jie mato savo pažangą kiekvieną dieną. Jie mato, kaip iš pradžių vos pavykdavo atmušti du kartus iš eilės, o dabar jau gali dešimt, dvidešimt, trisdešimt. Tai kelia pasitikėjimą savimi ne tik sporte, bet ir gyvenime apskritai.
Taigi, jei ieškote būdo, kaip pristatyti vaiką tenisui be didelių investicijų ir streso, raskite tinkamą sieną, įsigykite paprastą raketą ir kamuoliuką – ir tiesiog pradėkite. Galbūt būtent jūsų garažo siena taps vieta, kur užgims meilė sportui, kuri lydės jūsų vaiką visą gyvenimą. O gal ne – gal po kelių mėnesių vaikas nuspręs, kad tenisas ne jam. Ir tai irgi visiškai gerai! Svarbiausia, kad jis turėjo galimybę pabandyti, judėti, tobulėti ir praleisti laiką gryname ore su jumis šalia. Ir tam tikrai nereikia brangaus korto.
