Kodėl vaiko nugara nėra tiesiog „nugara”
Jei kada nors stebėjote savo vaiką, kaip jis sėdi prie stalo – sulinkęs, vienas petys aukščiau kito, galva nulenkta į šoną – tikriausiai pagalvojote: „Reikia pasakyti, kad sėdėtų tiesiai.” Ir pasakėte. Ir po penkių minučių viskas grįžo į tą patį. Tai ne vien tik blogo įpročio klausimas. Kartais tai yra kūno signalas, kad kažkas vyksta giliau – stuburo raumenys silpnėja, laikysena formuojasi neteisingai, o stuburas pamažu pradeda „ieškoti” sau patogesnės, bet nebūtinai sveikos padėties.
Skoliozė – tai stuburo išlinkimas į šoną, kuris gali atrodyti kaip smulkmena, bet ilgainiui virsta rimta problema. Statistika byloja, kad apie 2–3 procentus vaikų turi tam tikrą skoliozės formą, tačiau lengvesnių laikysenos sutrikimų, kurie gali virsti skolioze, yra žymiai daugiau. Ir čia atsiranda geroji žinia: judėjimas – tinkamas, reguliarus, malonus judėjimas – yra vienas geriausių įrankių, kuriuos turime.
Kaip stuburas auga ir kodėl tai svarbu būtent dabar
Vaikystė ir paauglystė – tai laikotarpis, kai stuburas dar formuojasi. Slanksteliai, diskai, raumenys, raiščiai – visa tai aktyviai auga ir prisitaiko. Tai reiškia, kad šiuo metu galima padaryti labai daug gero, bet taip pat – ir nemažai žalos.
Vaiko stuburas ypač pažeidžiamas dviem laikotarpiais: ankstyvoje vaikystėje (iki 5–6 metų) ir intensyvaus augimo fazėje, kuri paprastai prasideda tarp 10 ir 14 metų. Būtent paauglystėje stuburas auga greičiausiai, o raumenys dažnai „atsilieka” – jie tiesiog nespėja tapti pakankamai stiprūs, kad palaikytų tą greitai besitęsiantį stuburą. Todėl tiek daug paauglių staiga ima sulinkti, o tėvai stebisi, kur dingo ta graži laikysena, kurią vaikas turėjo dar pradinėje mokykloje.
Dar vienas svarbus veiksnys – sėdimas gyvenimo būdas. Mokykla, namų darbai, telefonas, kompiuteris. Vidutinis šiuolaikinis vaikas sėdi kelias valandas per dieną daugiau, nei sėdėjo jo tėvai tame pačiame amžiuje. O sėdėjimas – ypač netaisyklinga poza – stuburo raumenims nėra draugas.
Sportas kaip prevencija: ne visi judėjimai vienodi
Čia dažnai atsiranda klausimas: „Na, mano vaikas sportuoja – tai viskas gerai?” Ne visada. Sportas sportui nelygu, ir tai svarbu suprasti.
Kai kurios sporto šakos puikiai stiprina stuburo raumenis ir lavina simetrinį kūno vystymąsi. Kitos – ypač tos, kurios apkrauna tik vieną kūno pusę – gali net prisidėti prie laikysenos sutrikimų, jei nėra papildomai kompensuojamos. Pavyzdžiui, tenisas, badmintonas ar net krepšinis (kur dominuoja viena ranka) reikalauja papildomų pratimų, kad kūnas išliktų subalansuotas.
Sporto šakos, kurios ypač naudingos stuburo sveikatai:
- Plaukimas – bene universaliausias pasirinkimas. Vanduo sumažina apkrovą sąnariams, o plaukimas lavina visus nugaros raumenis simetriškai. Krūtine ir nugara plaukimo stiliai ypač rekomenduojami vaikams su laikysenos problemomis.
- Gimnastika ir akrobatika – ugdo lankstumą, stiprina giluminius raumenis, moko kūno suvokimo. Svarbu, kad treneris būtų kvalifikuotas ir atkreiptų dėmesį į tinkamą techniką.
- Šokiai – ypač klasikinis baletas ar liaudiški šokiai. Jie lavina laikyseną, koordinaciją ir stiprina raumenis, kurie laiko stuburą.
- Joga ir pilatesas vaikams – vis populiarėjančios veiklos, kurios tiesiogiai nukreiptos į giluminių stabilizuojančių raumenų stiprinimą.
- Dviračių sportas – geras pasirinkimas, bet svarbu, kad dviratis būtų tinkamai sureguliuotas pagal vaiko ūgį.
Sporto šakos, kuriose reikia būti atsargesniems arba papildomai kompensuoti: sunkioji atletika, imtynės, kai kurios kovos menų formos, intensyvus tenisas be papildomų pratimų.
Kasdieniai pratimai namuose: tai nereikalauja daug laiko
Nebūtina leisti vaiką į tris sporto sekcijas vienu metu. Kartais svarbiausia yra tai, kas vyksta kasdien namuose – tie 10–15 minučių, kurie gali padaryti tikrą skirtumą per mėnesius ir metus.
Štai keletas pratimų, kuriuos galite daryti kartu su vaiku – ir tai bus ir sveika, ir smagu:
„Katė ir karvė” – klasikinis jogos pratimas, kurį myli net mažiausi vaikai. Atsistoti keturpėsčia, tada pakaitomis išlenkti ir suapvalinti nugarą. Tai puikiai judina visą stuburą ir stiprina nugaros raumenis. 10–15 kartojimų ryte – ir puiki pradžia dienai.
Plank (lenta) – net vaikai gali daryti šį pratimą, pradedant nuo kelių sekundžių. Jis stiprina visą kūno centrą – pilvo, nugaros, šonų raumenis, kurie kartu sudaro tą „korsetą”, laikantį stuburą tiesiai.
Paukštis-šuo (Bird-dog) – keturpėsčia pozicija, iš kurios vienu metu keliama priešinga ranka ir koja. Puikus pratimas pusiausvyrai ir giluminių nugaros raumenų stiprinimui.
Sieninis angelas – vaikas atsistoja nugara prie sienos, pečiai ir pakaušis liečia sieną, rankos pakelta į šonus. Tada lėtai kelia rankas aukštyn ir žemyn, neatitraukdamas nugaros nuo sienos. Tai puikiai koreguoja pečių laikyseną ir stiprina viršutinės nugaros raumenis.
Praktinis patarimas tėvams: padarykite iš šių pratimų žaidimą. Varžybos, kas ilgiau išlaikys planką, „katės” ir „karvės” garsų imitavimas, skaičiavimas kartu – visa tai padaro pratimus ne prievolę, o pramogą. Ypač veikia su vaikais iki 10 metų.
Mokyklinė kuprinė, telefonas ir kiti kasdieniai „priešai”
Kalbant apie skoliozės prevenciją, negalima apeiti tų dalykų, kurie vyksta kiekvieną dieną ir kurių mes dažnai net nepastebime.
Kuprinė. Tai turbūt labiausiai nuvertinamas stuburo sveikatą veikiantis veiksnys. Kuprinė neturėtų sverti daugiau nei 10–15 procentų vaiko kūno svorio. Jei jūsų 30 kilogramų sveriančio vaiko kuprinė sveria 6–7 kilogramus – tai per daug. Ir ne mažiau svarbu, kaip ji nešiojama: ant abiejų pečių, prisitempus prie nugaros, o ne kabant žemai ant sėdmenų. Kuprinės, nešiojamos ant vieno peties, yra tiesiog bloga idėja – nesvarbu, kaip madingai jos atrodo.
Telefonas ir planšetė. „Teksto kaklas” – taip gydytojai vadina tą charakteringą laikyseną, kai galva nulenkta žiūrint į ekraną. Kai galva nulenkta 45–60 laipsnių kampu, ji stuburo atžvilgiu sveria tarsi 20–25 kilogramai. Kasdien, valandą po valandos. Sprendimas – ne atimti telefoną (tai neveikia), o mokyti vaiką laikyti ekraną akių lygyje ir daryti pertraukas.
Kėdė ir stalas. Vaiko darbo vieta namuose turėtų būti pritaikyta jo ūgiui. Kojos turi pasiekti grindis arba pakojį, nugara turėtų remtis į kėdės atlošą, ekranas – akių lygyje. Tai skamba paprastai, bet daugelyje namų vaikai sėdi prie stalų, kurie jiems tiesiog per aukšti arba per žemi.
Miegas. Čiužinys turi būti pakankamai kietas, kad palaikytų stuburą. Per minkšti čiužiniai leidžia nugarai „įlinkti”, o tai per naktį sukuria papildomą apkrovą. Rekomenduojama miegoti ant šono arba ant nugaros, bet ne ant pilvo – gulėjimas ant pilvo sukuria nenatūralų kaklo ir juosmens posūkį.
Kada reikia kreiptis į specialistą ir ko nepraleisti
Sportas ir namų pratimai yra puiki prevencija, bet jie nėra gydymas. Jei pastebite tam tikrus požymius, laikas pasikalbėti su gydytoju – ir kuo greičiau, tuo geriau, nes anksti pastebėta problema yra žymiai lengviau koreguojama.
Atkreipkite dėmesį, jei:
- Vienas vaiko petys aiškiai aukščiau kito
- Viena mentė labiau išsikišusi
- Liemuo atrodo nesimetriškas – viena pusė „pilnesnė”
- Vaikas skundžiasi nugaros skausmais (ypač paaugliai)
- Drabužiai ant vaiko „kabo” netaisyklingai
- Vaikui sunku ilgai sėdėti ar stovėti tiesiai
Pirmasis žingsnis – kreiptis į pediatrą arba šeimos gydytoją, kuris gali atlikti pirminį vertinimą ir prireikus nukreipti pas ortopedą arba kineziterapeutą. Kineziterapeutas – tai specialistas, kuris ne tik diagnozuoja, bet ir sudaro individualią pratimų programą. Tai nėra tas pats, kas paprastas masažas ar procedūros – kineziterapija yra aktyvus procesas, kuriame vaikas pats dirba su savo kūnu.
Svarbu žinoti: lengva skoliozė (iki 20 laipsnių) dažnai puikiai koreguojama kineziterapija ir tinkamu sportu. Vidutinė (20–40 laipsnių) gali reikalauti specialaus korektoriaus (korseto). Sunki skoliozė (virš 40 laipsnių) kartais reikalauja chirurginio gydymo. Todėl ankstyvas pastebėjimas – tai ne paranoja, o išmintis.
Kaip motyvuoti vaiką judėti, kai jis nenori
Teorija yra viena, o praktika – visai kita. Daugelis tėvų žino, kad vaikui reikia judėti, bet kaip tai padaryti, kai vaikas mieliau sėdi namuose su telefonu? Čia nėra universalaus recepto, bet yra keletas dalykų, kurie tikrai veikia.
Raskite tai, kas jam patinka. Ne kiekvienam vaikui patinka futbolas ar plaukimas. Kai kuriems patinka šokiai, kitiems – kalnų dviračiai, tretiems – laipojimas uolomis (bouldering), kuris, beje, yra puikus stuburo raumenų lavinimo būdas. Leiskite vaikui išbandyti kelias veiklas, kol rasite tą, prie kurios jis pats norės grįžti.
Judėkite kartu. Tai skamba banaliai, bet veikia. Vaikai mėgdžioja tėvus. Jei tėvai sportuoja, eina pasivaikščioti, važiuoja dviračiu – vaikai natūraliai įsitraukia. Jei tėvai sėdi prie televizoriaus ir sako vaikui „eik sportuoti” – tai neveikia.
Nedarykite iš to prievolės. „Tau reikia sportuoti, nes kitaip bus skoliozė” – tai ne motyvacija, tai grasinimas. Vietoj to kalbėkite apie tai, kaip judėjimas daro žmogų stipresnį, greitesnį, kaip sportuojant atsiranda draugų, kaip smagu išmokti kažką naujo.
Ribokite sėdimą laiką. Tai ne bausmė, o tiesiog taisyklė, kaip ir dantų valymas. Po kiekvienos valandos prie ekrano – 10–15 minučių aktyvios veiklos. Tai gali būti šokiai virtuvėje, keletas pratimų, pasivaikščiojimas su šunimi ar tiesiog žaidimas kieme.
Stuburas sveikas – vaikas laimingas: ką prisiminti ilgam
Visa tai, apie ką kalbėjome, susiveda į vieną paprastą mintį: vaiko stuburo sveikata nėra atsitiktinumas. Ji formuojasi kasdien – per judėjimą, per laikyseną, per įpročius, kuriuos ugdome nuo mažens. Ir geroji žinia ta, kad mes, tėvai, turime daug daugiau įtakos šiam procesui, nei kartais manome.
Nereikia tapti ekspertu ar leisti vaiką į penkias sporto sekcijas. Pakanka reguliaraus judėjimo, kelių paprastų pratimų namuose, dėmesio tam, kaip vaikas sėdi ir neša kuprinę, ir pakankamai laiko lauke – kur vaikai natūraliai juda, bėga, lipa, šokinėja. Tas natūralus judėjimas, kurio taip trūksta šiuolaikiniams vaikams, yra pats geriausias stuburo „draugas”.
Jei jau pastebėjote kažką nerimą keliančio – nepaleiskite to „gal praeis”. Kreipkitės į specialistą. Anksti pastebėta problema yra pusė sprendimo. O jei kol kas viskas gerai – puiku, bet tai nereiškia, kad galima atsipalaiduoti. Prevencija visada lengvesnė nei gydymas.
Ir paskutinis dalykas – būkite kantrūs. Laikysena nesikeičia per savaitę. Raumenys nesutvirtėja per mėnesį. Bet jei judėjimas tampa kasdiene šeimos kultūros dalimi – rezultatai ateis. Ir vieną dieną pastebėsite, kad jūsų vaikas sėdi tiesiai – ne todėl, kad jūs pasakėte, o todėl, kad jo kūnas tiesiog taip jaučiasi geriau.
