Kodėl vaikas nori bėgti – ir tai yra puiku
Kiekvienas tėvas žino tą akimirką, kai mažylis tiesiog negali stovėti vietoje. Jis bėga per kiemą, bėga prie autobuso, bėga nuo vieno kambario į kitą be jokios aiškios priežasties – tiesiog todėl, kad bėgimas teikia džiaugsmą. Šis natūralus potraukis judėti yra vienas gražiausių vaikystės bruožų, ir jei jūsų vaikas išreiškia norą dalyvauti organizuotame bėgime – varžybose, mokyklos krose ar bendruomenės renginyje – tai tikrai verta palaikyti.
Tačiau kaip ir su bet kuo, kas susiję su vaikų sveikata ir fizine veikla, čia svarbu žinoti, ką darai. Ne todėl, kad bėgimas yra pavojingas – priešingai, tai viena saugiausių sporto šakų. Bet todėl, kad tinkamas pasiruošimas padeda vaikui išgyventi tą pirmąjį startą su šypsena, o ne su skausmingomis pūslėmis ant kojų ar nusivylimu, kad nepajėgė nubėgti iki finišo.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie viską – nuo tinkamų batelių pasirinkimo iki to, kaip psichologiškai paruošti vaiką pirmajai varžybų patirčiai. Jokių sudėtingų sportininkų terminų, jokių bauginančių treniruočių planų – tik praktiškas, draugiškas vadovas tėvams, kurių vaikai nori bėgti.
Kokio amžiaus vaikui tinka organizuotas bėgimas
Tai vienas dažniausių klausimų, kurį užduoda tėvai. Ir atsakymas nėra toks paprastas kaip „nuo penkerių” ar „nuo septynerių”. Viskas priklauso nuo konkretaus vaiko – jo fizinio išsivystymo, charakterio ir, svarbiausia, noro.
Bendroji taisyklė sporto medicinos specialistų: iki 6 metų vaikai gali dalyvauti trumpuose, žaisminguose bėgimuose – kelių šimtų metrų distancijose, kur svarbiausia yra pats procesas, o ne rezultatas. Tokie renginiai dažnai organizuojami šeimos sporto šventėse ar mokyklų renginiuose, ir jie puikiai tinka mažiausiems.
Nuo 7 iki 10 metų vaikai jau gali drąsiai bėgti 1–2 kilometrų distancijas. Jų kaulai ir raumenys pakankamai sustiprėję, koordinacija gera, ir jie jau supranta, kas yra tikslas ir pastangos. Šiame amžiuje svarbu, kad bėgimas liktų malonus, o ne virstų prievole.
Vyresni vaikai – nuo 11 metų – jau gali kalbėti apie 3–5 kilometrų distancijas, o paaugliai, turintys reguliaraus bėgimo patirties, gali svarstyti ir ilgesnius atstumus. Tačiau čia jau tikrai verta pasitarti su pediatru ar sporto gydytoju, ypač jei vaikas nori bėgti 10 km ar daugiau.
Vienas praktinis patarimas: niekada nespirkite vaiko į distanciją, kuri jam atrodo per ilga. Geriau leisti jam bėgti trumpiau ir finišuoti su džiaugsmu, nei priversti įveikti ilgą trasą ir palikti nemalonų prisiminimą.
Tinkama apranga ir avalynė – ne smulkmena
Daugelis tėvų nustemba sužinoję, kad bėgimo bateliai vaikui yra vienas svarbiausių investicijų į jo saugumą. Ne todėl, kad reikia pirkti brangius sportininkų batus – bet todėl, kad netinkami batai gali sukelti tikrą žalą augančioms kojytėms.
Ką reikia žinoti renkantis bėgimo batelius vaikui:
- Batai turi būti specialiai skirti bėgimui, o ne universalūs sportiniai. Skirtumas yra amortizacija – bėgimo batai turi specialų pamušalą, kuris sugeria smūgius kiekvieną kartą, kai koja atsimuša į žemę.
- Dydis turi būti teisingas – ne per mažas ir ne per didelis. Idealiai turėtų likti maždaug vieno piršto plotis tarp didžiojo piršto galiuko ir bato galo. Vaikai dažnai nori mažesnių batų, nes taip jaučiasi saugiau, bet tai sukelia pūsles ir nagų problemas.
- Batai turi būti lengvi. Sunkūs batai greitai pavargina vaiko kojas, ypač ilgesnėse distancijose.
- Išbandykite batus parduotuvėje – leiskite vaikui pabėgioti koridoriumi. Jei jis skundžiasi diskomfortu iš karto, ieškokite kito modelio.
Dėl drabužių – čia paprasčiau. Patogios, kvėpuojančios medžiagos sportinės kelnės ar šortai, marškinėliai iš funkcinės medžiagos (ne medvilnė, nes ji sugeria prakaitą ir šlapina). Šaltesniu oru – lengvas vėjo nepraleidžiantis sluoksnis viršuje. Merginoms svarbu patogus sportinis liemenėlis, net jei krūtinė dar nesiformavusi – tai komforto klausimas.
Kojinės – irgi ne smulkmena. Specialios bėgimo kojinės su sustiprintais pėdos plotais ženkliai sumažina pūslių riziką. Medvilninės kojinės bėgimui netinka dėl tos pačios priežasties kaip ir medvilniniai marškinėliai.
Kaip paruošti vaiką fiziškai – be streso ir prievartos
Čia daugelis tėvų daro klaidą: sužinoję, kad vaikas dalyvaus bėgime po mėnesio, pradeda jį varyti treniruotis kiekvieną dieną. Tai ne tik nereikalinga, bet ir gali atimti norą bėgti visam laikui.
Vaikams nereikia intensyvių treniruočių. Jiems reikia reguliaraus, malonaus judėjimo, kuris pamažu stiprina ištvermę. Jei vaikas jau aktyvus – žaidžia lauke, sportuoja mokykloje – jis greičiausiai jau pakankamai pasiruošęs trumpesnėms distancijoms.
Jei norite šiek tiek struktūruotesnio pasiruošimo, štai paprastas principas, kuris veikia:
- Pradėkite nuo ėjimo ir bėgimo kaitaliojimo. Pvz., 1 minutę bėgama, 2 minutes einama. Palaipsniui didinkite bėgimo intervalus.
- Treniruokitės 3 kartus per savaitę, ne daugiau. Vaikų kūnui reikia poilsio dienų.
- Niekada netreniruokitės dieną prieš varžybas. Ta diena skirta poilsiui ir miegui.
- Baigę bėgimą, visada atlikite trumpą atsipalaidavimą – lengvus tempimo pratimus. Vaikams tai gali atrodyti nuobodu, tad padarykite iš to žaidimą – kas gali ilgiau išlaikyti koją ištiesęs.
Labai svarbus momentas: klausykite vaiko kūno. Jei jis sako, kad skauda kelius ar kulnus – tai ne tingėjimas. Vaikai augimo laikotarpiu dažnai patiria augimo skausmus, ir papildomas krūvis gali juos sustiprinti. Jei skausmai kartojasi, kreipkitės į pediatrą.
Ir dar vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta tėvai: miegas yra treniruotės dalis. Vaikas, kuris miega 9–10 valandų per parą, sportuos geriau ir sveikiau nei tas, kuris miega 6–7. Prieš varžybas pasirūpinkite, kad vaikas gerai išsimiegotų bent dvi naktis iš eilės.
Mityba prieš pirmąjį startą – ką valgyti ir ko vengti
Tėvai dažnai klausia: „Ką duoti vaikui valgyti prieš bėgimą?” Ir čia yra keletas svarbių dalykų, kuriuos verta žinoti, nes netinkamas maistas gali sukelti pilvo skausmą ar pykinimą bėgimo metu – o tai tikrai sugadins patirtį.
Dieną prieš varžybas: normalus, subalansuotas maistas. Jokių eksperimentų su naujais patiekalais. Geras pasirinkimas – makaronai, ryžiai, bulvės su daržovėmis ir baltymingas maistas (vištiena, žuvis, kiaušiniai). Daug vandens per visą dieną.
Varžybų rytas: čia svarbiausia – laikas. Jei bėgimas ryte, pusryčiai turėtų būti likus 1,5–2 valandoms iki starto. Geri pusryčiai: avižinė košė su bananų griežinėliais, skrebučiai su kiaušiniu, jogurtas su granola. Svarbu, kad maistas būtų lengvai virškinamas.
Ko vengti prieš bėgimą:
- Riebalingo maisto (kepsniai, greitas maistas) – lėtai virškinamas ir sunkina skrandį
- Daug skaidulų turinčio maisto (žalios daržovės dideliais kiekiais) – gali sukelti pilvo pūtimą
- Gazuotų gėrimų – dujų problema bėgant yra tikra ir labai nemaloni
- Saldainių ir saldžių gėrimų dideliais kiekiais – greitas cukraus šuolis ir kritimas energijoje
Hidratacija – labai svarbu. Vaikas turėtų gerti vandenį reguliariai per visą dieną prieš varžybas, o varžybų rytą išgerti stiklinę vandens pabundus. Jei bėgimas ilgesnis nei 30 minučių, pasirūpinkite, kad vaikas turėtų galimybę atsigerti trasoje.
Vienas praktinis patarimas iš patirties: neduokite vaikui nieko naujo varžybų dieną. Jei jis niekada nevalgė energetinių barų ar sportinių gėrimų – varžybų diena nėra laikas eksperimentuoti. Kūnas reaguoja nenuspėjamai į naujus produktus, ypač streso situacijoje.
Psichologinis pasiruošimas – kaip padėti vaikui nenervintis
Fizinis pasiruošimas yra tik pusė darbo. Kita pusė – emocinė. Daugelis vaikų prieš pirmąsias varžybas jaučia nerimą, baimę pralaimėti arba baimę atrodyti juokingai. Ir tai visiškai normalu – suaugusieji taip pat nervuojasi prieš svarbius įvykius.
Svarbiausia, ką tėvai gali padaryti: pakeisti požiūrį į tai, kas yra „sėkmė”. Jei vaikas supranta, kad sėkmė = pirma vieta, jis bus nervingas ir nusivylęs, jei nelaimės. Bet jei sėkmė = finišuoti, pabandyti, patirti kažką naujo – tada kiekvienas bėgimas yra laimėjimas.
Keli konkretūs būdai padėti vaikui psichologiškai:
- Kalbėkite apie bėgimą kaip apie nuotykį, o ne kaip apie testą. „Mes eisime pabandyti kažko naujo ir įdomaus” skamba daug geriau nei „Tu turi gerai pabėgti”.
- Aplankykite trasą iš anksto, jei įmanoma. Kai vaikas žino, kaip atrodo startas, finišas, kur bus tėvai – nerimas mažėja.
- Nekalbėkite apie kitus vaikus kaip apie konkurentus. „Gal laimėsi prieš tą berniuką iš kitos klasės” – tai spaudimas, ne motyvacija.
- Papasakokite apie savo pirmąją patirtį – kaip jūs jautėtės prieš kažką pirmą kartą. Vaikai labai mėgsta žinoti, kad tėvai irgi buvo maži ir irgi nervindavosi.
- Sutarkite dėl „gesinimo žodžio” – jei vaikui bėgimo metu bus labai blogai (ne tiesiog sunku, bet tikrai blogai), jis gali sustoti ir tai bus gerai. Žinojimas, kad turi išėjimą, paradoksaliai sumažina norą juo pasinaudoti.
Ir pats svarbiausias dalykas: po bėgimo neklauskite „Kiek laiko pabėgai?” arba „Kurioje vietoje finišavai?”. Pirmasis klausimas turėtų būti: „Kaip jautėtės?” arba „Kas tau labiausiai patiko?” Tai siunčia žinutę, kad jums svarbu vaiko patirtis, o ne rezultatas.
Varžybų diena – žingsnis po žingsnio
Atėjo ta diena. Vaikas susijaudinęs, galbūt šiek tiek išsigandęs, o gal tiesiog labai energingas. Kaip tėvams elgtis, kad viskas eitų sklandžiai?
Ryte: keltis be skubėjimo. Jei varžybos 10 val., keltis 7:30–8:00. Pusryčiai, kaip aptarėme – lengvi ir likus pakankamai laiko. Patikrinkite, ar viskas paruošta vakare – batai, apranga, vanduo. Varžybų rytą neturėtų būti chaoso ieškant kojinių.
Atvykimas į vietą: stenkitės atvykti bent 30–40 minučių anksčiau. Tai leidžia vaikui apžiūrėti aplinką, susirasti tualetą (labai svarbu!), šiek tiek apšilti ir tiesiog priprasti prie atmosferos. Vaikams, kurie lengvai nervuojasi, nauja aplinka reikalauja laiko.
Apšilimas: 10–15 minučių lengvo judėjimo prieš startą. Lengvas bėgiojimas, keli šokinėjimai, rankų sukiojimas. Tai ne tik fiziškai paruošia kūną, bet ir padeda išlaisvinti nervų energiją.
Prie starto linijos: būkite šalia, bet ne per daug. Paskutinė instrukcija turėtų būti paprasta: „Bėk savo tempu, nesistenkite nuo pat pradžių bėgti per greitai, ir jei reikia – eik.” Ir tada – šypsena ir „Sėkmės!”
Bėgimo metu: palaikymas iš šalies yra labai svarbus. Stovėkite kur nors trasoje (ne tik finišo linijoje) ir šaukite vaiko vardą. Net jei vaikas atrodo, kad negirdi – girdi. Ir tai suteikia jėgų.
Po finišo: pirmas dalykas – apkabinimas. Ne „Kiek laiko?”, ne „Kodėl bėgai lėtai?” – tiesiog apkabinimas ir „Esu tavimi didžiuojuosi”. Po to – vanduo, galbūt nedidelis užkandis (bananas, energetinis batonėlis). Ir tik tada – ramiai pasikalbėti apie patirtį.
Kai bėgimas tampa gyvenimo būdu – kaip palaikyti kibirkštį
Pirmasis bėgimas – tai tik pradžia. Ir čia yra vienas iš gražiausių dalykų: jei ta pirmoji patirtis buvo teigiama, vaikai dažnai nori tęsti. Jie pradeda prašyti bėgioti su tėvais, domisi kitomis varžybomis, klausia, kaip tapti greitesniais.
Jei matote, kad vaikas tikrai įsimylėjo bėgimą, štai keletas minčių, kaip palaikyti tą entuziazmą:
Bėkite kartu. Bendras bėgimas su tėvais yra vienas geriausių būdų išlaikyti vaiko motyvaciją. Tai ne tik fizinė veikla – tai laikas kartu, pokalbiai, bendri prisiminimai. Net jei jūs pats nesate bėgikas – galite bėgti lėtai arba eiti, kol vaikas bėga aplinkui.
Leiskite vaikui pačiam nusistatyti tikslus. „Noriu nubėgti 3 kilometrus be sustojimo” – tai vaiko tikslas, ir jis pats turi nuspręsti, kaip jo siekti. Tėvų užduotis – palaikyti, o ne varyti.
Nepadarykite iš bėgimo pareigos. Jei vaikas kartais nenori bėgti – tai normalu. Visi turi dienas, kai nesinori. Nespirkite, nebauskite. Tiesiog pasakykite: „Gerai, šiandien poilsio diena.” Tai moko vaiką klausyti savo kūno – labai svarbus įgūdis.
Ieškokite renginių šeimoms. Lietuvoje vis daugiau organizuojama šeimos bėgimų, kur tėvai ir vaikai bėga kartu. Tai puiki galimybė patirti varžybų atmosferą be didelio spaudimo ir sukurti bendrus prisiminimus.
Ir pats svarbiausias dalykas, kurį verta prisiminti: bėgimas nėra tikslas – tai priemonė. Priemonė ugdyti sveiką kūną, stiprų charakterį, gebėjimą susidoroti su iššūkiais ir tiesiog mėgautis judėjimu. Jei vaikas po kelių metų nuspręs, kad bėgimas ne jam ir norės pereiti prie kito sporto – tai irgi gerai. Svarbiausia, kad tie pirmieji bėgimai paliko gerą skonį ir meilę aktyviam gyvenimui.
Pirmasis startas – tai ne tik apie bėgimą. Tai apie drąsą pabandyti kažką pirmą kartą. Ir tą drąsą jūsų vaikas neš su savimi visą gyvenimą – toli už bet kokios finišo linijos.
