Kodėl bėgimas kartu – tai daugiau nei tik sportas
Jei esate iš tų tėvų, kurie mėgsta bėgioti, tikriausiai bent kartą pagalvojote – o ką daryti su vaiku? Palikti namuose su antruoju tėvu, prašyti senelių, ar gal vis dėlto paimti kartu? Gera žinia ta, kad bėgimas su vaiku yra ne tik įmanomas, bet ir nuostabus būdas praleisti laiką kartu, ugdyti sveikas įpročius ir parodyti mažajam, kad judėjimas gali būti džiaugsmas, o ne bausmė.
Tačiau čia svarbu nepasiduoti entuziazmui akimirksniu ir nepamiršti kelių svarbių dalykų – nuo tinkamo amžiaus iki tinkamos įrangos ir tempo. Šis straipsnis skirtas visiems tėvams, kurie nori bėgioti kartu su savo vaikais – nesvarbu, ar jūsų mažyliui yra šeši mėnesiai, ar šešeri metai.
Kūdikiai ir vežimėliai: kada galima pradėti?
Vienas dažniausių klausimų, kurį užduoda jauni tėvai: „Ar galiu bėgioti su kūdikiu vežimėlyje?” Atsakymas yra taip – bet ne iš karto po gimdymo ir ne su bet kokiu vežimėliu.
Pediatrai ir sporto specialistai paprastai rekomenduoja palaukti, kol kūdikiui sukaks bent šeši mėnesiai. Kodėl? Nes tik tada mažylio kaklo raumenys pakankamai sutvirtėja, kad atlaikytų bėgimo sukuriamus smūgius ir vibracijas. Iki tol net ir specialus bėgimo vežimėlis gali kelti riziką vaiko stuburui ir galvai.
Tačiau amžius – tik vienas iš kriterijų. Prieš pradedant bėgioti su kūdikiu vežimėlyje, verta pasitarti su pediatru, ypač jei vaikas gimė neišnešiotas arba turi kokių nors sveikatos ypatumų.
Ką dar reikia žinoti apie bėgimą su kūdikiu:
- Pirmieji bėgimai turėtų būti trumpi – 15–20 minučių, lygiu paviršiumi
- Venkite grublėtų takų ir staigių posūkių
- Stebėkite vaiko reakciją – jei jis verkia ar atrodo nepatogiai, sustokite
- Šaltą dieną aprenkite vaiką šilčiau nei manote reikiant – vežimėlyje jis nejuda ir greitai atšąla
- Karštą dieną pasirūpinkite, kad vaikas nebūtų tiesioginėje saulėje
Bėgimo vežimėlis: kaip išsirinkti tinkamą?
Čia daugelis tėvų padaro klaidą – bando bėgioti su paprastu miesto vežimėliu. Tai ne tik nepatogu, bet ir pavojinga. Paprasti vežimėliai nėra sukurti tokiam krūviui, jų ratai nesilaiko tiesios linijos, o amortizacija yra minimali.
Tikras bėgimo vežimėlis turi keletą svarbių savybių, į kurias verta atkreipti dėmesį prieš perkant:
Trys ratai vietoj keturių. Dauguma bėgimo vežimėlių turi trijų ratų konstrukciją – tai suteikia geresnį manevringumą ir stabilumą bėgant. Priekinis ratas dažnai gali būti fiksuojamas tiesiai bėgimui arba atblokuojamas vaikščiojimui.
Amortizacija. Geras bėgimo vežimėlis turi sustiprinto amortizavimo sistemą, kuri saugo vaiką nuo smūgių. Tai ypač svarbu bėgant parkų takais ar grindinio paviršiais.
Saugos diržas aplink riešą. Tai privalomas elementas – jei sukluptumėte, vežimėlis neturėtų riedėti toliau be jūsų.
Stabdžiai. Patikrinkite, ar stabdžiai veikia greitai ir patikimai. Kai kurie modeliai turi rankinio stabdžio sistemą ant rankenos – tai labai patogu.
Kainų diapazonas gana platus – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Jei tik pradedate, nereikia iš karto investuoti į brangiausiąjį modelį. Tačiau taupyti ant saugumo tikrai neverta – ieškokite vidurinės klasės vežimėlių iš patikimų gamintojų, tokių kaip Thule, BOB, Joovy ar Baby Jogger.
Kai vaikas pradeda bėgioti pats: 3–5 metai
Ateis diena, kai jūsų mažylis pats išlips iš vežimėlio ir pareikalaus bėgti kartu. Tai nuostabus momentas – bet reikia būti realistais. Trejų–penkerių metų vaikas bėga visiškai kitaip nei suaugęs: trumpais žingsneliais, su dažnomis pauzėmis, staigiai keisdamas kryptį ir sustodamas pažiūrėti į kiekvieną šunį ar akmenėlį kelyje.
Ir tai yra visiškai normalu. Šiame amžiuje bėgimas su vaiku – tai ne treniruotė, o žaidimas. Jei bandysite vaiką „treniruoti” ar reikalauti, kad jis bėgtų toliau nei nori, greičiausiai sulauksite ašarų ir ilgam atgrasinsite nuo bet kokio sporto.
Kaip padaryti bėgimą įdomų mažiesiems:
- Žaiskite „bėgimo žaidimus” – kas pirmas pribėgs iki medžio, bėgimas nuo „liūto”, estafetės
- Leiskite vaikui pačiam pasirinkti maršrutą – net jei jis veda per visas balas
- Nestatykite laiko ar atstumo tikslų – tiesiog bėkite
- Imkite vandens ir mažą užkandį – mažiems vaikams cukraus kiekis kraujyje krenta greičiau
- Švenčiame kiekvieną pasiekimą – net jei tai buvo tik 200 metrų
Šiame amžiuje svarbiausia – sukurti teigiamą asociaciją su bėgimu. Vaikas, kuriam bėgimas buvo smagu būnant trejų, daug labiau tikėtina, kad norės bėgti ir būdamas dešimties.
Tinkama apranga ir avalynė – ne smulkmena
Suaugusiems bėgikams avalynė yra labai svarbus klausimas. Vaikams – dar svarbesnis, nes jų pėdos dar formuojasi. Blogi batai gali ne tik sukelti pūsles, bet ir paveikti pėdos formavimąsi ilgalaikėje perspektyvoje.
Vaikiškai bėgimo avalynei keliami keli pagrindiniai reikalavimai. Batai turi gerai laikyti kulną, turėti pakankamą amortizaciją priekinėje dalyje ir būti pakankamai platūs pirštams – vaiko pėda bėgant plečiasi. Labai svarbu, kad batai būtų tiksliai tinkamo dydžio: per maži – suspaudžia pirštus, per dideli – sukelia pūsles ir nestabilumą.
Patarimas: niekada nepirkite vaikų bėgimo batų „su atsarga” – tai viena dažniausių tėvų klaidų. Geriau nupirkti tinkamo dydžio ir po trijų mėnesių pirkti naujus.
Dėl drabužių – čia principas paprastas: sluoksniai. Vaikas bėgdamas greitai įkaista, bet sustojęs – greitai atšąla. Pirmas sluoksnis – drėgmę atvedantis apatinis trikotažas, antras – šiluma išlaikantis sluoksnis (jei šalta), trečias – vėją stabdantis. Medvilnė bėgimui netinka – ji sugeria prakaitą ir šaldo.
Vasarą nepamirškite kepuraitės nuo saulės ir apsauginio kremo. Bėgant lauke vaikas gauna daug daugiau saulės spinduliuotės nei stovėdamas, nes oda labiau pašildyta ir kraujotaka intensyvesnė.
Pirmieji 5 kilometrai: kaip pasiruošti su vaiku
Jei jūsų vaikas jau turi 6–8 metus ir domisi bėgimu, galbūt jau galvojate apie pirmą bendrą 5 km bėgimą. Tai nuostabus tikslas – bet reikia tinkamai pasiruošti, kad patirtis būtų teigiama, o ne traumuojanti.
Pirmiausia – svarbu žinoti, kad 6–8 metų vaikai jau gali bėgti ilgesnius atstumus, tačiau jų organizmas vis dar skiriasi nuo suaugusiojo. Jie greičiau dehidratuojasi, jų termoreguliacija mažiau efektyvi, o kaulai ir sąnariai dar formuojasi. Tai nereiškia, kad 5 km yra pavojinga – tik reiškia, kad reikia protingo požiūrio.
8 savaičių pasiruošimo planas vaikui (6–8 metai):
- 1–2 savaitė: Bėgimas/ėjimas 20 minučių, 2–3 kartus per savaitę. Bėgama 1 minutę, einama 2 minutes.
- 3–4 savaitė: Bėgimas/ėjimas 25 minučių. Bėgama 2 minutes, einama 1 minutę.
- 5–6 savaitė: Bėgimas 30 minučių su trumpomis pertraukėlėmis pagal poreikį.
- 7–8 savaitė: Bėgimas 35–40 minučių, vienas ilgesnis bėgimas savaitgalį – apie 4 km.
Svarbu: šis planas yra orientacinis. Jei vaikas sako, kad pavargo – tikėkite. Jei atrodo, kad per lengva – galite šiek tiek pagreitinti progresą. Klausykitės vaiko kūno signalų daugiau nei bet kokio plano.
Prieš pirmąjį 5 km bėgimą pasirinkite renginį, kuris yra draugiškas šeimoms. Lietuvoje vyksta nemažai tokių – „Vilniaus maratonas” turi šeimų bėgimą, „Kaunas Run” taip pat. Tokie renginiai sukuria nuostabią atmosferą, kur vaikas mato, kad bėga ne vienas, o su šimtais kitų žmonių – tai labai motyvuoja.
Saugumas bėgant su vaikais: apie ką dažnai pamirštama
Saugumas – tai ne tik tinkama įranga. Tai ir maršruto pasirinkimas, ir oro sąlygos, ir gebėjimas atpažinti, kada reikia sustoti.
Bėgant su mažais vaikais mieste, visada rinkitės takus, kurie yra atskirti nuo automobilių eismo. Parkai, dviračių takai, stadionai – idealios vietos. Jei tenka bėgti šaligatviu, vaikas visada turi bėgti toliau nuo gatvės pusės, o jūs – arčiau automobilių.
Tamsiuoju paros metu – atspindintys elementai privalomi tiek jums, tiek vaikui. Vaikiški bėgimo kostiumai dažnai turi atspindinčias juosteles, tačiau papildomos atspindinčios liemenės ar apyrankės niekada nepakenkia.
Hidratacija bėgant su vaikais yra itin svarbi. Vaikai dažnai nejaučia troškulio tol, kol jau yra dehidratuoti. Taisyklė paprasta: gerti prieš bėgimą, bėgimo metu ir po jo – nepriklausomai nuo to, ar vaikas sako esąs ištroškęs. Ilgesniems bėgimams (virš 30 minučių) imkite vandenį su savimi.
Dar vienas dalykas, apie kurį retai kalbama – psichologinis saugumas. Niekada nešaukite ant vaiko bėgimo metu, nereikalaukite daugiau nei jis gali duoti, ir niekada nenaudokite bėgimo kaip bausmės. Bėgimas turi likti malonumu, o ne prievole.
Kai bėgimas tampa šeimos tradicija
Geriausias dalykas, kurį galite padaryti savo vaikui sporto srityje – tai ne užrašyti jį į geriausią treniruočių stovyklą ar nupirkti brangiausią įrangą. Tai tiesiog bėgti kartu, reguliariai, su šypsena veide.
Tyrimai rodo, kad vaikai, kurių tėvai aktyviai sportuoja, patys yra aktyvesni – ne dėl to, kad juos verčia, o dėl to, kad tai jiems atrodo normalu ir natūralu. Jūs esate svarbiausias savo vaiko sporto modelis.
Pradėkite nuo mažo – vienas bėgimas per savaitę kartu. Leiskite vaikui pasirinkti maršrutą, tempą, trukmę. Švęskite kiekvieną pasiekimą – pirmą kartą nubėgtą kilometrą, pirmą kartą bėgtą lietuje, pirmą kartą dalyvautą bėgimo renginyje. Fotografuokite šiuos momentus – po metų žiūrėsite į tas nuotraukas ir šypsositės.
Bėgimas kartu su vaiku – tai ne tik fizinis aktyvumas. Tai pokalbiai bėgimo metu, kai vaikas pasakoja apie savo dienos įvykius. Tai bendras nugalėtas nuovargis ir pasididžiavimas savimi. Tai tradicija, kurią jūsų vaikas galbūt perduos savo vaikams. Ir tai prasideda nuo vieno paprasto žingsnio – arba bėgimo žingsnio – kurį galite žengti jau šiandien.
