Kas iš tikrųjų yra First LEGO League?
Jei jūsų vaikas kada nors žaidė su LEGO kaladėlėmis ir svajojo, kad jo sukonstruotas robotas galėtų judėti pats, tai First LEGO League (FLL) gali būti tas dalykas, apie kurį jūs abu dar net nežinojote, kad ieškote. Tai tarptautinis robotikos ir mokslo konkursas vaikams, kuris kasmet sutraukia šimtus tūkstančių dalyvių iš daugiau nei 110 šalių. Bet skambūs skaičiai čia ne svarbiausia.
Svarbiausia tai, kad FLL nėra tik konkursas. Tai patirtis, kuri keičia vaikus. Ne dramatiškai, ne per naktį, bet pamažu, per kiekvieną treniruotę, kiekvieną nesėkmę, kiekvieną momentą, kai robotas pagaliau padaro tai, ką turėjo padaryti.
Programa buvo įkurta 1998 metais, kai LEGO grupė ir FIRST (For Inspiration and Recognition of Science and Technology) organizacija nusprendė, kad mokslas ir technologijos gali būti įdomūs visiems vaikams, ne tik tiems, kurie jau nuo mažens skaičiuoja matematikos olimpiadose. Ir jiems pavyko. Šiandien FLL yra vienas didžiausių jaunimo robotikos judėjimų pasaulyje.
Amžius, komandos, kategorijos – ką reikia žinoti prieš registruojantis
First LEGO League iš tikrųjų yra ne viena programa, o trys, skirtos skirtingo amžiaus vaikams. Tai svarbu žinoti, nes dažnai tėvai galvoja, kad jų vaikas dar per mažas arba jau per didelis, nors iš tikrųjų tiesiog nežino apie visas galimybes.
- FLL Discover – skirta 4–6 metų vaikams. Čia nėra jokių rimtų konkursų, tik žaidybinis pažintis su robotika ir mokslu. Vaikai tyrinėja, kuria, mokosi dirbti kartu.
- FLL Explore – 6–10 metų amžiaus grupė. Komandos kuria paprastus modelius ir pristato savo projektus, bet atmosfera vis dar labai draugiška ir nekonkurencinė.
- FLL Challenge – 9–16 metų amžiaus grupė. Tai jau tikras konkursas su robotų varžybomis, moksliniu projektu ir komandos vertinimu. Apie šią kategoriją kalbėsime daugiausiai.
Komandą sudaro 2–10 vaikų ir bent vienas suaugęs treneris. Treneris nebūtinai turi būti robotikos ekspertas – dažnai tai būna mokytojas, tėvas ar mama, kurie tiesiog nori padėti vaikams augti. Ir tai puiku, nes FLL principas yra toks: vaikai sprendžia problemas patys, o suaugusieji tik padeda, bet ne daro už juos.
Lietuvoje FLL veikia jau kelerius metus ir kasmet komandų daugėja. Varžybos vyksta regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, tad gerai pasirodžiusi komanda gali keliauti atstovauti Lietuvai Europoje ar net pasaulio čempionate.
Kaip atrodo FLL Challenge sezonas iš vidaus
Kiekvienais metais FLL Challenge turi naują temą. Vienerius metus tai gali būti vandenyno tyrinėjimas, kitus – kosmosas, dar kitus – miesto transportas. Tema nėra tik dekoracija – ji persmelkia viską, ką komanda daro per sezoną.
Sezonas prasideda rugpjūtį–rugsėjį, kai paskelbiama nauja tema ir užduotys. Nuo to momento komanda turi apie 2–3 mėnesius pasiruošti varžyboms. Per tą laiką jie dirba trimis frontais vienu metu:
Robotų žaidimas (Robot Game). Ant specialaus kilimėlio, kuris kiekvienais metais keičiasi pagal temą, išdėstytos misijos. Robotas turi autonomiškai (be žmogaus valdymo) atlikti kuo daugiau misijų per 2,5 minutės. Kiekviena misija duoda taškų, ir komanda stengiasi surinkti kuo daugiau. Skamba paprastai? Tik teoriškai. Praktiškai tai reiškia šimtus valandų programavimo, testavimo, klaidų taisymo ir vėl testavimo.
Inovacijų projektas (Innovation Project). Komanda pasirenka realią problemą, susijusią su metų tema, ir kuria sprendimą. Jie turi atlikti tyrimą, pasikalbėti su ekspertais, sukurti prototipą ar idėją ir ją pristatyti teisėjams. Tai ne mokyklinis referatas – čia tikimasi kūrybiškumo ir tikro problemų sprendimo.
Pagrindinės vertybės (Core Values). FLL labai rimtai žiūri į tai, kaip komanda dirba kartu. Teisėjai stebi, ar vaikai gerbia vieni kitus, ar padeda, ar priima nesėkmes oriai. Tai ne tik gražūs žodžiai – tai vertinama ir duoda taškų.
Robotas, kurį vaikai stato patys – kaip tai veikia techniškai
Daugelis tėvų klausia: ar mano vaikas turi mokėti programuoti, kad galėtų dalyvauti? Atsakymas: ne, bet išmoks. Ir tai yra vienas gražiausių dalykų FLL.
FLL Challenge naudoja LEGO SPIKE Prime arba LEGO Mindstorms robotikos rinkinius. Tai specialūs LEGO rinkiniai su motorėliais, sensoriais ir programuojamu centru. Vaikai stato robotą iš LEGO detalių (taip, iš tų pačių kaladėlių, tik specialių) ir tada jį programuoja.
Programavimui naudojama Scratch pagrindu sukurta vizuali programavimo aplinka arba Python kalba pažengusiems. Vizuali aplinka reiškia, kad vaikai vilkia ir meta programavimo blokus, o ne rašo sudėtingą kodą. Tai leidžia net 9–10 metų vaikams greitai suprasti programavimo logiką.
Bet techninis aspektas yra tik dalis istorijos. Vaikai turi išsiaiškinti:
- Kaip robotas judės ir nepaklys nuo kelio?
- Kaip jis atpažins spalvas ar atstumą?
- Kaip sukonstruoti priedus (vadinamus „attachments”), kurie atliks misijas?
- Kaip optimizuoti maršrutą, kad per 2,5 minutės spėtų kuo daugiau?
Tai inžineriniai klausimai, kuriuos vaikai sprendžia patys. Ir kai robotas pagaliau padaro tai, ką turėjo padaryti – džiaugsmas yra tikras ir nuoširdus.
Ką FLL duoda vaikui – ir ne, tai ne tik robotika
Tėvai dažnai galvoja, kad FLL skirtas tik tiems vaikams, kurie domisi technologijomis. Bet tai vienas didžiausių mitų apie šią programą. FLL komandoje reikia įvairių žmonių:
Reikia kūrybingų vaikų, kurie sugalvos, kaip spręsti misiją nestandartiniu būdu. Reikia komunikabilių vaikų, kurie pristatys projektą teisėjams ir nesusijaudins. Reikia organizuotų vaikų, kurie seks, kiek laiko liko ir ką dar reikia padaryti. Reikia atkaklių vaikų, kurie po dešimtos nesėkmės bandys vienuoliktą kartą. Ir taip, reikia ir tų, kuriems patinka programavimas bei konstruktavimas.
Tyrimai rodo, kad vaikai, dalyvavę FLL, vėliau dažniau renkasi STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos) kryptis. Bet dar svarbiau tai, ko tyrimai taip lengvai nepamatuoja: gebėjimas dirbti komandoje, priimti kritiką, nesustoti po nesėkmės, kalbėti viešai, argumentuoti savo idėjas.
Viena mama, kurios sūnus dalyvavo FLL trejus metus, pasakojo: „Pirmais metais jis grįždavo namo ir verkdavo, nes robotas neveikė. Trečiais metais jis grįždavo namo ir sakydavo, ką rytoj bandys kitaip.” Tai yra augimas, kurį FLL ugdo.
Kaip rasti komandą ar įkurti savo – praktinis vadovas tėvams
Gerai, jūs perskaičiote iki čia ir galvojate: skamba įdomiai, bet kaip pradėti? Čia yra konkretus planas.
Pirmiausia patikrinkite, ar jūsų mieste jau yra FLL komanda. Lietuvoje FLL koordinuoja kelios organizacijos, tarp jų – Robotikos asociacija ir įvairūs neformaliojo ugdymo centrai. Galite ieškoti informacijos FLL oficialios programos puslapyje arba susisiekti su vietos robotikos klubais. Daugelyje didesnių miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose – komandos jau veikia.
Jei komandos nėra – galite įkurti savo. Tai skamba baugiai, bet iš tikrųjų nėra taip sudėtinga. Reikia:
- Surasti 4–8 vaikus, norinčius dalyvauti (gali būti klasiokai, kaimynai, draugai)
- Vieno suaugusiojo, kuris bus treneris (nebūtina turėti robotikos žinių – FLL teikia mokymus treneriams)
- Įsigyti LEGO SPIKE Prime rinkinį (kaina apie 350–400 eurų, bet dažnai galima gauti finansavimą per mokyklas ar savivaldybes)
- Užsiregistruoti oficialioje FLL platformoje
Finansavimas – dažnai didžiausia kliūtis. Bet yra keletas kelių: mokyklos gali skirti lėšų, savivaldybės turi jaunimo programas, kai kurios įmonės remia robotikos komandas kaip socialinę atsakomybę. Verta paklausti – dažnai atsakymas yra teigiamas.
Treniruočių dažnumas – sezoną komandos paprastai treniruojasi 2–3 kartus per savaitę po 1,5–2 valandas. Prieš varžybas intensyvumas didėja. Tai reikia įvertinti, bet dauguma šeimų randa būdą suderinti su kitomis veiklomis.
Varžybų diena – ko tikėtis ir kaip pasiruošti
Varžybų diena yra kažkas ypatingo. Net jei jūsų vaikas sako, kad nesijaudina, tikėtina, kad šiek tiek jaudins. Ir tai normalu – tai reiškia, kad jam rūpi.
Tipinės FLL varžybos trunka visą dieną. Komandos atvyksta ryte, susitvarko savo robotą, pereina registraciją. Tada vyksta trys dalys:
Robotų žaidimo raundai – komanda paprastai turi 3 bandymus, ir skaičiuojamas geriausias rezultatas. Tarp raundų yra laiko pataisyti robotą ar pakeisti strategiją. Čia triukšminga, įtempta ir labai įdomu stebėti.
Teisėjų sesijos – komanda eina pas teisėjus ir pristato savo inovacijų projektą bei demonstruoja, kaip jie dirba kartu. Tai vyksta mažesnėse patalpose, ramiau, bet ne mažiau įtempingai.
Apdovanojimai – pabaigoje visi susirenka, paskelbiami nugalėtojai. Bet FLL filosofija tokia, kad apdovanojimai yra daugelyje kategorijų, ir net komandos, kurios nesurinks daugiausiai taškų robotų žaidime, gali laimėti už geriausią projektą ar geriausias komandines vertybes.
Tėvams patarimas: ateikite palaikyti, bet leiskite vaikams dirbti. Varžybų dieną jūsų vaidmuo – sirgalius, ne konsultantas. Jei robotas neveiks, vaikas turi pats spręsti, ką daryti. Tai skauda, bet tai ir yra ta patirtis, kuri ugdo.
Kai robotas neveikia ir kodėl tai yra geriausias dalykas, kas gali nutikti
Kiekviena FLL komanda turi tą istoriją. Tą dieną, kai robotas, kuris veikė šimtą kartų treniruotėse, varžybų dieną tiesiog sustojo. Arba nuvažiavo ne ten. Arba priedas nukrito. Arba programa buvo įkelta senoji versija.
Ir tai yra normalu. Tai nutinka net geriausioms komandoms. Klausimas yra ne ar nutiks, o kaip komanda reaguos.
FLL moko to, ko mokykla dažnai nemoko: kad nesėkmė nėra pabaiga. Kad po kiekvienos nesėkmės reikia analizuoti, kas nutiko, ir bandyti kitaip. Inžineriai tai vadina iteraciniu procesu. Vaikai tai vadina „bandome dar kartą”.
Tėvai kartais norėtų apsaugoti vaikus nuo tokių momentų. Bet iš tikrųjų, kai vaikas pats išgyvena tą nesėkmę, pats ją analizuoja ir pats randa sprendimą – tai yra vienas vertingiausių dalykų, kuriuos jis gali patirti. Ne tik robotikos kontekste, bet gyvenime apskritai.
Vienas FLL treneris yra pasakęs: „Aš žinau, kad mano komanda yra pasiruošusi, ne kai jų robotas veikia tobulai, o kai jie žino, ką daryti, kai jis neveikia.” Tai labai tiksliai apibūdina FLL dvasią.
Nuo pirmų kaladėlių iki pasaulio čempionato – ši kelionė verta kiekvienos valandos
First LEGO League nėra stebuklingas receptas, kuris iš kiekvieno vaiko padarys inžinierių ar mokslininką. Bet tai yra erdvė, kurioje vaikai gali atrasti, kad jiems patinka spręsti problemas. Kad jie gali dirbti komandoje. Kad nesėkmė nėra katastrofa. Kad jų idėjos turi vertę.
Jei jūsų vaikas yra smalsus, mėgsta konstruoti, žaisti, tyrinėti – FLL gali tapti jo mėgstamiausia savaitės veikla. Jei jūsų vaikas yra drovus ir nemėgsta kalbėti viešai – FLL gali padėti jam atrasti balsą. Jei jūsų vaikas jau domisi technologijomis – FLL suteiks jam struktūrą ir tikslą. Iš tikrųjų sunku sugalvoti vaiką, kuriam FLL neduotų nieko.
Pradėti galima bet kada – nuo rugsėjo, kai prasideda naujas sezonas, iki pat varžybų. Galima prisijungti prie esamos komandos arba įkurti savo. Galima pradėti su FLL Explore, kur nėra didelio spaudimo, ir palaipsniui pereiti į FLL Challenge. Svarbiausia – pradėti.
Nes galiausiai FLL nėra apie robotus. Robotai yra tik priemonė. FLL yra apie vaikus, kurie mokosi, kad sunkios problemos turi sprendimus, kad komanda yra stipresnė už vieną žmogų, ir kad kiekviena nesėkmė yra tik dar vienas žingsnis link to, kas veiks. O tai – žinios, kurios pravers visą gyvenimą, toli gražu ne tik robotikos varžybose.
