Kodėl imtynės – tai ne tik „muštynės ant kilimėlio”
Jei jūsų vaikas grįžo namo ir pareiškė, kad nori užsiimti imtynėmis, tikėtina, kad pirmoji mintis buvo kažkas panašaus į: „Ar tikrai? Gal geriau futbolas?” Ir tai visiškai suprantama reakcija. Daugelis tėvų, išgirdę žodį „imtynės”, iškart įsivaizduoja kažką agresyvaus, pavojingo, galbūt net brutalaus. Tačiau realybė yra visiškai kitokia – ir šiame straipsnyje pabandysime tai parodyti.
Imtynės yra vienas seniausių sporto šakų pasaulyje. Jos buvo olimpinių žaidynių dalis dar senovės Graikijoje, o šiandien yra praktikuojamos daugiau nei 180 šalių. Lietuva turi puikias imtynių tradicijas – mūsų sportininkai yra laimėję olimpinius medalius, o imtynių klubų tinklas šalyje nuolat auga. Vis dėlto stereotipai išlieka, ir tėvai dažnai nežino, ko iš tikrųjų tikėtis, kai vaikas pirmą kartą žengia ant kilimėlio.
Šis straipsnis skirtas būtent jums – tėvams, kurie nori suprasti, kas iš tikrųjų vyksta imtynių treniruotėse, ar tai saugu, kokios naudos galima tikėtis ir kaip padėti vaikui pradėti šį kelią.
Kas iš tikrųjų vyksta imtynių treniruotėje
Pirmiausia – truputis teorijos, nes be jos sunku suprasti, apie ką kalbame. Imtynės skirstomos į kelias pagrindines rūšis: graikų-romėnų imtynės (čia leidžiama imtis tik už viršutinės kūno dalies), laisvosios imtynės (galima imtis ir už kojų) ir moterų imtynės. Vaikams dažniausiai pradedama nuo bendrųjų pagrindų, kol jie suauga ir sustiprėja tiek, kad galėtų specializuotis.
Tipinė vaikų treniruotė atrodo maždaug taip:
- Apšilimas – bėgimas, šokinėjimas, koordinacijos pratimai. Tai užima apie 15–20 minučių ir yra labai svarbi dalis, nes tinkamai apšilęs kūnas daug rečiau gauna traumas.
- Techniniai pratimai – vaikai mokosi konkrečių judesių: kaip teisingai stovėti, kaip paimti priešininką, kaip išlaikyti pusiausvyrą. Pradžioje tai daugiau primena žaidimą nei kovą.
- Partnerinis darbas – vaikai dirba poromis, praktikuoja išmoktus elementus vienas su kitu. Treneris stebi ir koreguoja.
- Lengvos rungtynės (sparingas) – tai ateina vėliau, kai vaikas jau turi pagrindus. Ir net tada tai nėra „muštynės” – tai kontroliuojamas pratimas.
- Atsipalaidavimas ir tempimas – treniruotė baigiama raumenų atpalaidavimu, kas labai svarbu augančiam kūnui.
Svarbu suprasti: imtynių treniruotė nėra chaosas. Tai struktūruotas procesas, kuriame kiekvienas elementas turi savo tikslą. Geras treneris visada paaiškina, kodėl darome tai, ką darome, ir vaikai tai supranta.
Saugumas – ką tėvai turi žinoti prieš pradedant
Tai dažniausiai pirmasis klausimas, kurį tėvai užduoda: ar tai saugu? Atsakymas – taip, jei laikomasi kelių svarbių sąlygų.
Pirma, trenerio kvalifikacija. Prieš leisdami vaiką į imtynių sekciją, pasiteiraukite, ar treneris turi licenciją, ar yra baigęs sporto pedagogikos ar imtynių trenerio kursus. Lietuva turi aiškius reikalavimus sporto trenerio kvalifikacijai, tad tai nėra sudėtinga patikrinti. Geras treneris ne tik moko technikos, bet ir nuolat stebi vaikų saugumą.
Antra, kilimėlis ir įranga. Imtynės vyksta ant specialių minkštų kilimėlių (tatami), kurie amortizuoja kritimus. Tai nėra betono grindys – tai speciali medžiaga, sukurta būtent tam, kad sumažintų traumų riziką. Jei treniruočių salė atrodo apgailėtinai, kilimėliai suplyšę ar per ploni – tai raudona vėliavėlė.
Trečia, amžiaus grupės. Vaikai treniruojasi su bendraamžiais, o ne su vyresniais ar stipresniais. Tai labai svarbu, nes imtynėse fizinis pranašumas gali būti reikšmingas. Rimti klubai visada skiria grupes pagal amžių ir svorį.
Ketvirta, taisyklės ir kultūra. Imtynės turi aiškias taisykles, kurios draudžia pavojingus veiksmus. Smūgiai, spyriai, spaudimas į sąnarius – visa tai yra griežtai draudžiama. Imtynių tikslas yra nugalėti techniniu pranašumu, o ne sukelti skausmą.
Praktinis patarimas tėvams: prieš įrašydami vaiką, aplankykite treniruotę kaip stebėtojai. Stebėkite, kaip treneris bendrauja su vaikais, ar jis kantriai aiškina, ar reaguoja į vaikų klausimus. Stebėkite ir patį procesą – ar viskas atrodo kontroliuojama ir saugi aplinka.
Fizinė nauda: kodėl imtynės – puikus sportas augančiam kūnui
Imtynės yra vienas iš tų sporto šakų, kuris lavina viską vienu metu. Ir tai nėra perdėjimas.
Jėga ir raumenys. Imtynės reikalauja viso kūno jėgos – rankų, kojų, nugaros, pilvo. Tačiau skirtingai nuo sunkumų kilnojimo, čia jėga ugdoma natūraliai, per funkcinius judesius. Tai ypač svarbu vaikams, kurių kūnai dar formuojasi.
Lankstumas. Imtynininkai yra vieni lanksčiausių sportininkų. Reguliarus tempimas ir specifiniai judesiai ugdo lankstumą, kuris vėliau padeda išvengti traumų ne tik sporte, bet ir kasdieniame gyvenime.
Koordinacija ir pusiausvyra. Imtynėse reikia nuolat kontroliuoti savo kūno padėtį erdvėje, reaguoti į priešininko judesius, išlaikyti pusiausvyrą sudėtingose situacijose. Tai ugdo propriocepciją – kūno suvokimą erdvėje – kuri yra labai svarbi bet kokiame sporte ir kasdieniame gyvenime.
Širdies ir kraujagyslių sistema. Intensyvios treniruotės puikiai lavina širdies ir kraujagyslių sistemą. Imtynininkai turi puikų aerobinį pajėgumą, nes rungtynės reikalauja tiek sprinteriško greičio, tiek ištvermės.
Svoris ir sveikata. Reguliarios imtynių treniruotės padeda palaikyti sveiką kūno svorį. Tai ypač aktualu šiandien, kai vaikų nutukimo problema tampa vis rimtesnė. Imtynės degina daug kalorijų ir kartu ugdo sveiką požiūrį į kūną.
Tyrimai rodo, kad vaikai, užsiimantys imtynėmis, vidutiniškai turi geresnę laikyseną, stipresnius kaulus (dėl jėgos pratimų) ir mažesnę traumų riziką kasdieniame gyvenime, nes jų kūnas yra geriau paruoštas reaguoti į netikėtas situacijas.
Psichologinė nauda: charakterio ugdymas, kurio neduoda joks vadovėlis
Čia prasideda tikrai įdomu. Imtynės ugdo charakterio savybes, kurių neįmanoma išmokti iš knygų ar pamokų – jas galima tik išgyventi.
Pralaimėjimo priėmimas. Imtynėse pralaimėsite. Daug kartų. Ir tai yra viena vertingiausių gyvenimo pamokų. Vaikas, kuris išmoksta kilti po pralaimėjimo, analizuoti klaidas ir bandyti iš naujo, yra daug geriau paruoštas gyvenimui nei tas, kuris visada laimi arba vengia situacijų, kuriose gali pralaimėti. Psichologai tai vadina „atsparumu nesėkmei” – ir imtynės tai ugdo natūraliai, be jokių dirbtinių pratimų.
Drausmė ir atkaklumas. Imtynių technika nėra išmokstama per vieną dieną. Reikia šimtų, tūkstančių kartojimų, kol judesys tampa automatiškas. Vaikai, kurie išmoksta dirbti siekdami ilgalaikio tikslo, šią savybę perkelia į mokslą, kitas veiklas, vėliau – į darbą.
Pasitikėjimas savimi. Tai galbūt labiausiai pastebima nauda, kurią mini tėvai. Vaikas, kuris žino, kad gali susidoroti su fiziškai sudėtinga situacija, kuris jaučia savo kūno jėgą ir galimybes, tampa labiau pasitikintis savimi visose gyvenimo srityse. Tai nėra arogancija – tai sveika savivertė.
Pagarba. Imtynių kultūroje pagarba yra fundamentali vertybė. Pagarbos paspaudimas prieš ir po rungtynių, pagarba treneriui, pagarba priešininkui – visa tai yra neatsiejama imtynių dalis. Vaikai, augantys šioje kultūroje, išmoksta gerbti kitus nepriklausomai nuo to, ar laimi, ar pralaimi.
Streso valdymas. Rungtynės yra stresinė situacija. Širdis plaka greičiau, rankos dreba, galvoje sukasi tūkstančiai minčių. Imtynininkai išmoksta valdyti šį stresą, išlikti ramūs ir mąstyti aiškiai net tada, kai situacija yra įtempta. Ši savybė yra neįkainojama – egzaminų metu, darbo pokalbiuose, bet kokioje gyvenimo situacijoje, reikalaujančioje ramybės ir aiškaus mąstymo.
Mitai, kuriuos laikas palaidoti
Dabar pakalbėkime apie tai, kas dažniausiai atbaido tėvus nuo imtynių. Kai kurie iš šių mitų yra tokie paplitę, kad net patys imtynininkai kartais juos girdi.
Mitas Nr. 1: „Imtynės ugdo agresyvumą”
Tai bene populiariausias mitas. Realybė yra priešinga. Tyrimai nuolat rodo, kad vaikai, užsiimantys kovos menais ir imtynėmis, yra mažiau linkę į agresyvų elgesį kasdieniame gyvenime. Kodėl? Nes jie turi kanalą, per kurį išreiškia savo energiją ir emocijas. Jie taip pat žino savo galimybes ir nejaučia poreikio jų įrodinėti gatvėje. Be to, imtynių kultūra aktyviai moko, kad jėga naudojama tik sportinėje aplinkoje.
Mitas Nr. 2: „Tai per daug pavojinga”
Statistika sako kitaip. Imtynės yra saugesnės nei futbolas, krepšinis ar net plaukimas. Traumų dažnis imtynėse yra gerokai mažesnis nei daugelyje kitų populiarių sporto šakų. Taip, traumos pasitaiko – kaip ir bet kuriame sporte – tačiau rimtos traumos yra retos, ypač jei treniruotės vyksta teisingai.
Mitas Nr. 3: „Tai tik berniukams”
Mergaitės imtynėmis užsiima nuo seno, o moterų imtynės yra olimpinė sporto šaka nuo 2004 metų. Šiandien vis daugiau mergaičių renkasi imtynes, ir tai yra puiku. Mergaitėms imtynės duoda visas tas pačias naudas kaip ir berniukams – ir dar papildomą: jausmas, kad gali apsiginti, yra ypač svarbus mergaitėms augant.
Mitas Nr. 4: „Imtynininkai yra neišsilavinę”
Šis stereotipas yra tiesiog absurdiškas, bet vis dar gyvas. Imtynės reikalauja strateginio mąstymo, greitos analizės, taktikos. Daugelis sėkmingų imtynininkų yra puikūs studentai, o kai kurie – mokslininkai, gydytojai, teisininkai. Sportas ir intelektas ne tik neprieštarauja vienas kitam – jie dažnai eina kartu.
Mitas Nr. 5: „Mano vaikas per mažas / per silpnas / per nedrąsus”
Imtynės priima visus. Mažus ir didelius, drąsius ir nedrąsius, stiprius ir silpnus. Iš tikrųjų, imtynės dažnai labiausiai padeda būtent tiems vaikams, kurie yra nedrąsūs ar turi žemą savivertę. Jie ateina nesaugūs, o išeina su nauju savęs suvokimu.
Kaip pradėti: praktinis vadovas tėvams
Gerai, jūs perskaičiote iki čia ir galvojate: „Galbūt verta pabandyti.” Puiku. Štai keletas konkrečių žingsnių.
1 žingsnis: Pasikalbėkite su vaiku. Tai skamba akivaizdžiai, bet daugelis tėvų praleidžia šį žingsnį. Paklauskite, ar vaikas pats nori. Imtynės, kaip ir bet kuris sportas, duoda naudą tik tada, kai vaikas yra motyvuotas. Jei vaikas kategoriškai nenori – neveržkite. Jei yra bent šiek tiek susidomėjimo – skatinkite išbandyti.
2 žingsnis: Raskite gerą klubą. Lietuva turi nemažai imtynių klubų – didžiuosiuose miestuose jų yra keletas. Ieškokite klubų, kurie turi patirtį dirbant su vaikais, o ne tik su suaugusiais sportininkais. Pasiteiraukite draugų, paieškokite internete atsiliepimų, susisiekite su Lietuvos imtynių federacija.
3 žingsnis: Aplankykite treniruotę. Kaip jau minėjome, stebėkite treniruotę prieš įrašydami vaiką. Atkreipkite dėmesį į trenerio elgesį, salės sąlygas, kitų vaikų nuotaiką. Ar vaikai atrodo laimingi? Ar treneris yra kantrus? Ar aplinka atrodo saugi?
4 žingsnis: Pradėkite nuo bandomojo laikotarpio. Dauguma klubų siūlo kelias nemokamas treniruotes arba bandomąjį mėnesį. Pasinaudokite šia galimybe. Neskubėkite pirkti brangios įrangos ar mokėti už visą sezoną, kol nežinote, ar vaikui patiks.
5 žingsnis: Būkite palaikantys, bet nekišantys. Kai vaikas pradeda treniruotis, jūsų vaidmuo yra palaikyti, o ne trukdyti. Nekritikuokite trenerio metodų prieš vaiką (jei turite klausimų – klauskite trenerio tiesiogiai). Nespauskite vaiko laimėti. Džiaukitės pažanga, ne tik pergalėmis.
6 žingsnis: Rūpinkitės mityba ir poilsiu. Imtynės yra fiziškai reiklaujantis sportas. Vaikas turi gerai miegoti (7–9 valandos, priklausomai nuo amžiaus), valgyti subalansuotai ir gauti pakankamai baltymų raumenų atstatymui. Tai nėra sudėtinga – tiesiog sveika mityba ir geras miegas.
Kai imtynės tampa gyvenimo dalimi – ir tai yra gerai
Yra tėvų, kurie atvedė vaiką į imtynių treniruotę vien todėl, kad reikėjo kažko užimti po mokyklos. Ir po metų ar dvejų jie stebisi, kaip pasikeitė jų vaikas. Ne todėl, kad tapo „kovotoju” ar „čempionu” – o todėl, kad tapo kitoks žmogus.
Vaikai, kurie ilgiau užsiima imtynėmis, dažnai tampa labiau organizuoti – nes treniruotės reikalauja disciplinos ir laiko planavimo. Jie tampa atsparesni stresui – nes yra išgyvenę šimtus situacijų, kuriose reikėjo išlikti ramiam. Jie tampa empatiškesni – nes imtynėse nuolat dirbi su partneriu ir išmoksti jausti kitą žmogų.
Ir dar vienas dalykas, apie kurį tėvai retai galvoja iš anksto: imtynių bendruomenė. Klubas tampa antrąja šeima. Vaikai, kurie treniruojasi kartu, kuria draugystes, kurios dažnai trunka visą gyvenimą. Jie vienas kitą palaiko, motyvuoja, džiaugiasi vienas kito sėkmėmis.
Galbūt jūsų vaikas taps čempionu. Galbūt ne. Bet tai nėra svarbiausia. Svarbiausia yra tai, kuo jis taps – kaip žmogus, kaip asmenybė, kaip draugas ir ateityje – kaip tėvas ar mama. Ir imtynės, jei jos vyksta tinkamoje aplinkoje su geru treneriu, gali labai daug prisidėti prie šio proceso.
Taigi, jei jūsų vaikas nori išbandyti imtynes – leiskite jam. Nueikite kartu į pirmą treniruotę. Stebėkite jo veidą, kai jis pirmą kartą sėkmingai atlieka kokį nors judesį. Ir galbūt tada suprasite, kodėl tiek daug tėvų, kurie iš pradžių buvo skeptiški, vėliau tampa didžiausiais imtynių entuziastais – ne dėl savęs, o dėl to, ką mato savo vaikuose.
