Kai vaizdas pradeda meluoti
Fotoaparatas gali veikti tobulai, tačiau objektyvas – tyliai irti. Tai viena iš tų situacijų, kai problema auga lėtai, ir daugelis fotografų tiesiog pripranta prie pablogėjusios kokybės, nė nepagalvodami, kad kažkas negerai. Kaune, kur fotografijos bendruomenė gana aktyvi, šis reiškinys pastebimas dažniau nei norėtųsi.
Žinoma, yra akivaizdžių ženklų – įbrėžimai ant stiklo, sugedęs diafragmos žiedas, objektyvas, kuris tiesiog neužsifiksuoja. Bet dauguma problemų tokios akivaizdžios nebūna.
Autofokusas, kuris „beveik” veikia
Vienas iš dažniausiai ignoruojamų požymių – autofokusas, kuris veikia, bet ne visada tiksliai. Fotografas pamato šiek tiek neryškią nuotrauką ir galvoja: gal rankos drebėjo, gal objektas pajudėjo. Kartais taip ir būna. Bet jei tai kartojasi reguliariai, ypač su statiškais objektais ir geru apšvietimu – verta susimąstyti.
Fokusavimo mechanizmas susidėvi. Jame esantys varikliai, krumpliaračiai ar magnetiniai elementai praranda tikslumą. Rezultatas – nuotrauka atrodo priimtina mažame ekrane, bet išdidinus matosi, kad fokusas krito šiek tiek į priekį arba į galą nuo norimo taško.
Žiedai, kurie pasikeitė
Zoom arba fokusavimo žiedas, kuris anksčiau sukosi lygiai ir su tam tikru pasipriešinimu, dabar juda kitaip – per laisvai, per sunkiai, arba su juntamu trūkčiojimu. Tai ne estetinė problema. Viduje greičiausiai yra susidėvėjęs tepalas, pažeistas guolis arba kažkas fiziškai deformuota.
Kai žiedas juda netolygiai, tai reiškia, kad ir stikliniai elementai viduje gali judėti ne taip, kaip turėtų. O tai tiesiogiai veikia vaizdo kokybę.
Diafragma, kuri nepaklūsta
Diafragmos lamelės – plonytės metalinės plokštelės – laikui bėgant gali susiteršti tepalais iš gretimų mechanizmų. Kai taip nutinka, jos juda lėčiau arba nevisiškai užsidaro ir atsidaro. Praktiškai tai reiškia, kad ekspozicija tampa neprognozuojama, ypač fotografuojant greitai kintančiomis sąlygomis.
Patikrinti nesunku: nustatykite mažą diafragmą, pavyzdžiui f/16, atjunkite objektyvą nuo fotoaparato ir pažiūrėkite į jį iš priekio, paspausdami diafragmos mygtuką. Skylė turėtų būti simetriška ir aiški. Jei lamelės atrodo riebios arba judėjimas nevienalyčiai – tai ženklas.
Stiklas, kuris neatrodo kaip stiklas
Vidinis pelėsis – tai, apie ką mažai kalbama, bet kas Lietuvos klimato sąlygomis nėra retenybė. Jis atrodo kaip smulkūs voratinkliai arba dėmelės, matomos tik tam tikru kampu šviečiant šviesai. Nedidelis kiekis gali beveik nepaveikti nuotraukų. Bet jis plinta.
Be pelėsio, verta atkreipti dėmesį į balsavimą – tai plonas, vienodas rūkas ant stiklo, atsirandantis dėl išgaravusio tepalo. Jis mažina kontrastą ir ypač pastebimas prieš šviesą fotografuojant.
Kai reikia nuspręsti
Daugelis šių problemų neišnyksta savaime. Kai kurios auga lėtai ir nepastebimai, kol vieną dieną nuotraukos tiesiog nebeatitinka to, ko tikėtasi. Kauno fotografai, kaip ir kitur, dažnai atideda apsilankymą pas meistrą – iš dalies todėl, kad problema atrodo per smulki, iš dalies todėl, kad bijoma išgirsti kainą.
Tačiau objektyvas – tai investicija, kuri gali tarnauti dešimtmečius, jei ja tinkamai rūpinamasi. Ankstyvas remontas paprastai kainuoja mažiau nei laukimas, kol mechanizmas sugenda galutinai. Ir svarbiausia – geriau žinoti, su kuo dirbi, nei spėlioti, kodėl nuotraukos neatrodo taip, kaip turėtų.
