Kai mažasis širdis užplaka dėl arkliukų
Jei jūsų vaikas bent kartą pamatė ponį iš arti ir nuo tada nesiliauja kalbėjęs apie arklius, jojimą ir arklidę – žinokite, kad esate tikrai ne vieni. Poni klubai vaikams šiandien tampa vis populiaresni, ir tam yra labai gera priežastis. Tai ne tik pramoga – tai patirtis, kuri vaikui gali duoti kur kas daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Daugelis tėvų, išgirdę žodį „jojimas”, iš karto galvoja apie brangų hobį, sudėtingą sporto šaką arba kažką, kas skirta tik tam tikrai visuomenės daliai. Bet poni klubas – tai visiškai kas kita. Tai vieta, kur net trejų metų vaikas gali pirmą kartą paliesti arkliuko šilutę, pajusti jo kvapą ir suprasti, kad šis didelis gyvūnas iš tikrųjų yra draugas.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kas iš tikrųjų vyksta poni klubuose, kodėl tai naudinga vaikams, kaip išsirinkti tinkamą klubą ir ko tikėtis pirmojo apsilankymo metu. Tėveliai, pasiruoškite – galbūt ir jūs pamilsite šį pasaulį.
Kas yra poni klubas ir kuo jis skiriasi nuo jodinėjimo
Pirmiausia išsiaiškinkime terminologiją, nes daugelis tėvų šiuos dalykus supainioja. Poni klubas – tai struktūrizuota veikla, dažniausiai skirta mažiems vaikams nuo 3–4 metų amžiaus, kurios metu vaikai ne tik joja, bet ir mokosi rūpintis gyvūnais, pažįsta jų poreikius, bendrauja su kitais vaikais ir ugdo atsakomybės jausmą.
Jodinėjimo pamokos, priešingai, yra labiau orientuotos į techninį mokymą – kaip taisyklingai sėdėti balne, kaip valdyti arklį, kaip atlikti tam tikrus pratimus. Jos dažniausiai tinka šiek tiek vyresniems vaikams, kurie jau turi tam tikrą bazę ir nori tobulėti.
Poni klube viskas vyksta kitaip ir daug laisviau:
- Vaikai mokosi šukuoti ir šerti ponį
- Jie sužino, kaip teisingai prieiti prie gyvūno
- Vyksta trumpi jojimai su instruktoriaus pagalba
- Organizuojamos teminės veiklos – piešimas, žaidimai, istorijos apie arklius
- Vaikai mokosi komandinio darbo ir atsakomybės
Trumpai tariant, poni klubas – tai visapusiška patirtis, o ne tik „pasivažinėjimas ant arkliuko”. Ir būtent dėl to jis toks vertingas.
Kodėl bendravimas su poniais vaikams daro stebuklus
Psichologai jau seniai žino, kad bendravimas su gyvūnais vaikams duoda neįkainojamos naudos. Bet arkliai ir poniai čia užima ypatingą vietą – ir tam yra labai konkrečios priežastys.
Emocinė nauda. Poniai yra gyvūnai, kurie labai jautriai reaguoja į žmogaus emocinę būseną. Jei vaikas artėja prie jų nervingai ar pykčiu – ponys tai jaučia ir elgiasi atitinkamai. Tai reiškia, kad vaikas labai greitai išmoksta reguliuoti savo emocijas, nes supranta: norint, kad arkliukas būtų ramus ir draugiškas, reikia pačiam būti ramiam ir draugiškam. Tai yra viena geriausių emocinio intelekto mokyklų, kokias galima įsivaizduoti.
Fizinė nauda. Jojimas – tai visų kūno raumenų darbas. Net ir trumpas jojimai ant ponies stiprina nugaros raumenis, gerina laikyseną, lavina pusiausvyrą ir koordinaciją. Vaikai, kurie reguliariai joja, dažnai turi geresnę laikyseną nei jų bendraamžiai. Be to, darbas arklidėje – šukavimas, šėrimas, tvarkymas – tai irgi fizinis aktyvumas, kuris vaikui labai naudingas.
Socialinė nauda. Poni klubas – tai bendruomenė. Vaikai čia susipažįsta su kitais, turinčiais tą patį pomėgį, mokosi dirbti kartu, dalintis atsakomybe. Dažnai draugystės, užsimezgusios poni klube, trunka daugelį metų.
Atsakomybės ugdymas. Kai vaikas supranta, kad gyvas gyvūnas priklauso nuo jo – kad reikia jį pamaitinti, išvalyti, pasirūpinti jo gerove – tai ugdo atsakomybės jausmą, kurio neįmanoma išmokyti iš knygų. Šis jausmas vėliau persiduoda ir į kitas gyvenimo sritis.
Nuo kokio amžiaus galima pradėti ir kaip tai atrodo praktiškai
Vienas dažniausių tėvų klausimų: „Ar mano vaikas dar ne per mažas?” Atsakymas dažniausiai nustebina – daugelis poni klubų priima vaikus jau nuo 3 metų amžiaus. Žinoma, trijų metų vaikui programa atrodys kitaip nei septynerių metų vaikui.
Štai kaip paprastai atrodo programa pagal amžių:
3–5 metai: Šiame amžiuje viskas vyksta labai lėtai ir žaismingai. Vaikai daugiausia laiko praleidžia prie ponies – liečia, šukuoja, duoda skanėstų. Jojimai yra labai trumpi, dažniausiai su instruktoriumi, kuris laiko ponį už pavadžio. Pagrindinis tikslas – kad vaikas nesibijotų gyvūno ir jaustųsi saugiai.
5–7 metai: Vaikai jau gali aktyviau dalyvauti priežiūroje. Jie mokosi taisyklingai šukuoti, šerti, supranta, kaip reikia elgtis arklidėje. Jojimai tampa šiek tiek ilgesni, gali būti mokoma taisyklingo sėdėjimo balne.
7+ metai: Šiame amžiuje vaikas jau gali pradėti tikras jodinėjimo pamokas, mokytis valdyti ponį, atlikti paprastus pratimus. Jei vaikas turi polinkį ir norą, galima galvoti apie rimtesnį užsiėmimą šia sporto šaka.
Svarbu žinoti, kad nėra „per anksti” – yra tik „per daug skubama”. Jei vaikas dar nėra pasiruošęs, geras instruktorius tai pastebės ir pritaikys programą. Niekada nereikia spausti vaiko daryti tai, ko jis bijo ar nenori.
Kaip išsirinkti tinkamą poni klubą – į ką atkreipti dėmesį
Lietuvoje poni klubų ir jodinėjimo centrų, dirbančių su vaikais, kasmet daugėja. Tai džiugina, bet kartu reiškia, kad tėvai turi būti atidūs rinkdamiesi. Ne visi klubai vienodai geri, ir prieš pasirašant sutartį verta atsakyti sau į keletą svarbių klausimų.
Saugumas – visų pirma. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į tai, kaip atrodo arklidė ir aplinkinė teritorija. Ar tvoros tvirtos? Ar nėra pavojingų vietų, kur vaikas galėtų susižeisti? Ar instruktoriai visada yra šalia vaikų, kai šie yra prie gyvūnų? Ar vaikai jodinėja su šalmais? Šalmas – tai ne pasirinkimas, tai būtinybė, ir jei klubas to nereikalauja, tai rimtas įspėjamasis signalas.
Instruktoriai ir jų požiūris. Geras instruktorius su vaikais kalba ramiai, kantriai, nesišaukia ir nesiskundžia, kai vaikas kažko nesupranta. Jis moka paaiškinti taip, kad vaikui būtų įdomu, o ne baisu. Pasiteiraukite apie instruktorių kvalifikaciją – ar jie turi atitinkamą išsilavinimą, kiek metų dirba su vaikais.
Gyvūnų gerovė. Tai gali atrodyti keista, bet gyvūnų gerovė tiesiogiai susijusi su vaikų saugumu. Jei poniai yra gerai prižiūrimi, gerai maitinami, sveiki ir ramūs – jie bus draugiški vaikams. Jei matote, kad gyvūnai atrodo išsekę, liesi arba elgiasi nervingai – tai signalas, kad kažkas negerai.
Grupės dydis. Kuo mažesnė grupė, tuo daugiau dėmesio kiekvienas vaikas gauna. Idealiu atveju vienas instruktorius turėtų dirbti ne daugiau kaip su 4–6 vaikais vienu metu. Jei grupėje yra 15 vaikų ir vienas instruktorius – tai jau per daug.
Atmosfera. Tai sunkiai apčiuopiamas dalykas, bet labai svarbus. Ar vaikai klube atrodo laimingi? Ar instruktoriai šypsosi? Ar yra jaukus, draugiškas klimatas? Pasitikėkite savo intuicija – jei kažkas atrodo ne taip, greičiausiai taip ir yra.
Praktinis patarimas: prieš užrašydami vaiką, paprašykite galimybės ateiti į vieną bandomąją pamoką. Gerbiamas klubas visada sutiks. Stebėkite, kaip vaikas reaguoja, kaip elgiasi instruktoriai, kaip atrodo gyvūnai. Vienas apsilankymas gali pasakyti daugiau nei bet koks aprašymas internete.
Pirmasis apsilankymas – ką pasiimti ir kaip pasiruošti vaiką
Pirmasis apsilankymas poni klube gali būti labai jaudinantis – ir vaikui, ir tėvams. Kad viskas praeitų sklandžiai, verta šiek tiek pasiruošti iš anksto.
Apranga. Jojimui reikia tinkamų drabužių. Svarbiausia – ilgos kelnės, kurios apsaugo kojas nuo trinties. Džinsai tinka puikiai. Batai turi turėti nedidelį kulniuką – tai svarbu saugumui, nes kulniukas neleidžia kojai praslysti per balnakiltę. Sportiniai bateliai su plokščiu padu jodinėjimui netinka. Šalmas – jei klubas jo neduoda, verta įsigyti savo, nes tai ilgalaikė investicija.
Kaip paruošti vaiką psichologiškai. Jei vaikas dar niekada nebuvo matęs arklio iš arti, gali būti, kad iš pradžių jis išsigąs. Tai visiškai normalu – poniai yra dideli gyvūnai, jie kvepia kitaip nei šunys ar katės, jie daro garsus, kurių vaikas nesitiki. Prieš apsilankymą pakalbėkite su vaiku apie tai, ko tikėtis. Parodykite nuotraukų, pažiūrėkite kartu keletą vaizdo įrašų apie ponių priežiūrą. Pasakykite, kad jei vaikas išsigąs – tai visiškai gerai, niekas jo neverš daryti to, ko jis nenori.
Skanėstai ponims. Daugelis klubų leidžia vaikams atsinešti skanėstų ponims – dažniausiai tai obuoliai, morkos ar specialūs arkliams skirti sausainiai. Tai puikus būdas užmegzti ryšį su gyvūnu. Pasiteiraukite klube, ką galima atsinešti.
Tėvų elgesys. Tai svarbu! Jei tėvai yra nervingi ir pernelyg susirūpinę, vaikas tai jaučia ir pats tampa nervingas. Stenkitės būti ramūs ir pozityvūs. Nefotografuokite nuolat – tiesiog leiskite vaikui išgyventi šią patirtį. Ir svarbiausia – nespauskite. Jei vaikas pirmą kartą nenori liesti ponies – tai gerai. Galbūt kitą kartą.
Kiek tai kainuoja ir ar verta investuoti
Kalbant atvirai – poni klubas nėra pigi veikla. Bet ar ji brangi? Tai priklauso nuo to, su kuo lyginate.
Lietuvoje poni klubų kainos paprastai svyruoja nuo 15 iki 40 eurų už vieną užsiėmimą, priklausomai nuo regiono, klubo lygio ir programos trukmės. Kai kurie klubai siūlo abonementus, kurie šiek tiek sumažina kainą. Bandomieji užsiėmimai dažnai kainuoja mažiau arba yra nemokami.
Jei lyginate su kitomis vaikų veiklomis – plaukimu, gimnastika, muzikos mokykla – kainos yra panašios arba tik šiek tiek didesnės. Tačiau tai, ką vaikas gauna, yra tikrai unikalu.
Keletas patarimų, kaip sutaupyti:
- Ieškokite klubų, kurie siūlo grupines pamokas – jos pigesnės nei individualios
- Klauskite apie sezoninius pasiūlymus – vasarą kai kurie klubai turi specialias stovyklas, kurios gali būti ekonomiškesnė alternatyva
- Pirmiausia išbandykite kelis kartus prieš perkant ilgalaikį abonementą – įsitikinkite, kad vaikui tikrai patinka
- Šalmas ir batai yra pagrindinės investicijos į įrangą – kiti drabužiai gali būti ir paprasti
Ar verta? Jei vaikas tikrai myli gyvūnus ir jojimas jam tampa tikra aistra – tai ne tik verta, tai gali tapti vienu svarbiausių jo vaikystės išgyvenimų. Bet net jei vaikas po kelių mėnesių nusprendžia, kad tai ne jo – patirtis, kurią jis gavo, vis tiek bus neįkainojama.
Kai ponys tampa daugiau nei hobis – apie vaikus, kurie tikrai įsimyli šį pasaulį
Kartais nutinka taip, kad vaikas ateina į poni klubą kaip į paprastą veiklą, o išeina – su nauja gyvenimo aistra. Tai gražu ir kartu kelia tėvams klausimų: ką daryti toliau? Kaip palaikyti šį pomėgį? Ar verta galvoti apie rimtesnį užsiėmimą?
Jei matote, kad vaikas po kiekvieno užsiėmimo grįžta švytintis, namuose piešia arklius, prašo knygų apie jojimą ir skaičiuoja dienas iki kito apsilankymo – tai tikras ženklas, kad čia kažkas ypatingo. Tokiu atveju verta pagalvoti apie reguliarius užsiėmimus, o vėliau – galbūt ir apie rimtesnį sportinį jodinėjimą.
Lietuva turi gerą jodinėjimo tradiciją. Yra nemažai klubų, kurie ruošia jaunus raitelius varžyboms, o talentingi vaikai gali pasiekti tikrai aukštą lygį. Bet tai – ilgas kelias, ir nereikia skubėti. Svarbiausia, kad vaikas džiaugtųsi procesu, o ne tik rezultatais.
Tėvams, kurių vaikai rimtai domisi jojimo sportu, rekomenduojame:
- Palaikyti vaiką, bet nespausti – aistra turi ateiti iš vidaus
- Kalbėtis su instruktoriais apie vaiko potencialą ir galimybes
- Leisti vaikui dalyvauti mažose vietinėse varžybose – tai suteikia motyvacijos
- Skaityti kartu knygas apie jojimą ir arklius – tai praturtina žinias ir stiprina ryšį
- Vasarą svarstyti jodinėjimo stovyklas – tai intensyvi ir labai naudinga patirtis
Ir dar vienas dalykas, kurį norisi pasakyti tėvams: net jei jūs pats niekada nejodinėjote ir arklius matėte tik per televizorių – nebijokite šio pasaulio. Geri poni klubai yra labai atviri ir draugiški tėvams. Jūs irgi galite išmokti daug naujų dalykų kartu su savo vaiku. O kartais – ir patys įsimylėti šiuos nuostabius gyvūnus.
Poniai, draugystė ir prisiminimai visam gyvenimui
Yra kažkas labai ypatingo tame, kaip vaikas pirmą kartą žiūri poniai į akis. Toje akimirkoje nėra telefonų, ekranų, triukšmo – yra tik vaikas ir gyvūnas, du skirtingi pasauliai, kurie susitinka ir supranta vienas kitą be žodžių. Tokių akimirkų vaikystėje reikia kuo daugiau.
Poni klubas nėra tik vieta, kur vaikai mokosi jodinėti. Tai vieta, kur jie mokosi kantrybės – nes ponys neskuba. Mokosi empatijos – nes gyvūnas jaučia, kaip tu jautiesi. Mokosi atsakomybės – nes kažkas priklauso nuo tavęs. Mokosi drąsos – nes sėsti ant didelio gyvūno reikia ryžto. Ir mokosi džiaugtis paprastais dalykais – šiltu arkliuko kakliu, jo kvapu, garsu, kurį jis daro, kai esi šalia.
Jei jūsų vaikas dar nebuvo poni klube – galbūt laikas tai pakeisti. Pradėkite nuo bandomojo apsilankymo, nieko neįsipareigodami. Stebėkite vaiko reakciją. Leiskite jam pačiam nuspręsti. O jei jo akys suspindės – žinosite, ką daryti.
Ir galbūt po daugelio metų, kai jūsų vaikas jau bus suaugęs, jis prisimins tą pirmą kartą, kai prisilietė prie šilto ponies kailio ir suprato, kad pasaulis yra daug gražesnis ir didesnis, nei atrodė. Tokie prisiminimai – tai dovana visam gyvenimui. O jūs galėsite sau pasakyti, kad padėjote ją padovanoti.
