Kada namų teatras tampa tikru nuotykiu
Prisimenu, kaip mano dukra prieš kelerius metus parėjo iš darželio su degančiomis akimis ir pranešė, kad jiems reikia princesės kostiumo. Ne bet kokios princesės – tikros, su blizgučiais ir visa kita. Biudžetas? Nulis. Laiko? Iki rytojaus. Skamba pažįstamai?
Kostiumų gamyba vaikams namuose – tai ne tik būtinybė, kai darželyje ar mokykloje skelbiamas eilinis renginys. Tai nuostabus būdas praleisti laiką kartu, išmokyti vaikus kūrybiškumo ir parodyti, kad stebuklingos transformacijos įmanomos be didelių išlaidų. Teatras be biudžeto – tai ne apie tai, ko neturime, o apie tai, ką galime sukurti iš to, kas jau yra namuose.
Vaikams visiškai nesvarbu, ar jūsų sukurtas kostiumas kainavo 50 eurų, ar buvo pagamintas iš senų drabužių ir popieriaus. Jiems svarbu, kad galėtų įsijausti į savo mėgstamą personažą, pajusti tą magiją, kai paprastas megztinis tampa superherojiaus apsiaustu.
Kas slepiasi jūsų spintose – tikras lobių kambarys
Prieš skubėdami į parduotuvę, atidarykite savo spintas. Rimtai. Ta sena tėčio marškiniai, kuriuos jis vis tiek nešioja tik darbe sode? Puikus gydytojo chalatas. Mama seniai nenešioja tos blizgios suknelės iš studentų laikų? Princesė jau laukia gimimo.
Štai ką paprastai galima rasti namuose ir panaudoti kostiumams:
- Senus užuolaidų likučius – puiki medžiaga apsiautams, karališkiems drabužiams
- Kartoną iš senų dėžių – skydai, kardai, kaukės, net šarvai
- Spalvotą popierių ir folijas – puošybai, aksesuarams
- Senus marškinius ir megztinius – bazė beveik bet kokiam kostiumui
- Virveles, juosteles, sagutes – detalėms, kurios daro viską tikroviškesnį
Kartą kaimynė pasidalino genialiu triuku: ji laiko vieną didelę dėžę, į kurią meta viską, kas galėtų kada nors praversti kostiumams. Suplėšytos pėdkelnės? Į dėžę. Keista skrybėlė iš kažkokio renginio? Į dėžę. Po metų ta dėžė tampa tikru aukso kasyklų – visada yra iš ko pasirinkti.
Paprasčiausi kostiumai, kuriuos sukursite per valandą
Kai laikas bėga, o vaikai jau nekantraudami šokinėja aplink, reikia greitų sprendimų. Štai keletas kostiumų, kuriuos tikrai sugebėsite sukurti net be jokių siuvimo įgūdžių.
Superherojiaus kostiumas: Paimkite bet kokį vienspalvį marškinėlį (idealiai – raudoną, mėlyną ar juodą), iš seno rankšluosčio ar audinio likučio iškirpkite apsiausto formą, pririškite prie marškinėlių apykaklės. Iš kartono iškirpkite emblemos formą, nuspalvinkite ir priklijuokite. Viskas – superherojiaus kostiumo pagrindas jau gatavs!
Fėja ar burtininkė: Bet kokia suknelė tampa stebuklingesnė, kai prie jos pridedamos žvaigždutės iš folijos. Burtų lazdelę padarykite iš šakutės, apvyniotos blizgančia juostele. Kepurę galima sukurti iš kartono kūgio, apklijuoto spalvotu popieriumi.
Piratė ar piratas: Dryžuoti marškinėliai, tamsios kelnės, galvos skarelė – ir jūsų piratė jau beveik pasiruošusi. Akies raištį iškirpkite iš juodo kartono, pririškite guma. Kardą taip pat lengva pasidaryti iš kartono ir apklijuoti sidabrine folija.
Gyvūnėlis: Vienspalvis kostiumėlis ar drabužėliai tampa bet kokiu gyvūnėliu, kai pridedame ausis. Ausytes galima pasidaryti iš kartono ar veltinio, priklijuoti prie lankelio. Uodegą – iš virvutės ar audinio likučio, prikabinti prie kelnių.
Kai vaikai nori būti konkrečiais personažais
Šiuolaikiniai vaikai dažnai nori būti ne abstrakčia princese, o Elza iš „Ledo šalies”. Ne bet kokiu superherojumi, o būtent Žmogumi-voru. Ir čia prasideda tikrasis iššūkis.
Gera žinia – nebūtina tiksliai atkurti kino kostiumo. Vaikams pakanka kelių atpažįstamų detalių. Elzai – mėlyna spalva ir galbūt blizgučiai. Žmogui-vorui – raudona-mėlyna spalvų kombinacija ir voro simbolis.
Viena mama pasidalino genialiu patarimu: ji ieško nuotraukų internete, bet ne kostiumų parduotuvėse, o tiesiog personažo paveikslėlių. Tada kartu su vaiku išsirenka 2-3 svarbiausias detales, kurios daro tą personažą atpažįstamą. Ir sutelkia dėmesį būtent į jas.
Pavyzdžiui, jei vaikas nori būti Hario Poterio personažu, iš tiesų pakanka:
- Tamsių drabužių (juoda ar tamsiai mėlyna)
- Dryžuoto šaliko (galima net iš popieriaus padaryti)
- Burtų lazdelės
- Jei Haris – tai akinių ir žaizdelės ant kaktos
Vaikai turi nuostabią vaizduotę – jie užpildo trūkstamas detales savo fantazija. Mums, suaugusiesiems, atrodo, kad reikia visko tobulo, bet vaikams svarbiausia yra jausmas, kad jie yra tas personažas.
Kartonas – jūsų geriausias draugas
Jei turėčiau išsirinkti vieną medžiagą, kuri labiausiai padeda kuriant vaikiškus kostiumus, tai būtų kartonas. Jis tvirtus, lengvai pjaunamas, gali būti dažomas, klijuojamas, lanksomas. Ir visiškai nemokamas, jei turite namuose senų dėžių.
Iš kartono galima pasidaryti:
- Šarvus ir skydelius riteriams
- Sparnus angelams, drugeliams, paukščiams
- Robotų kostiumus (tiesiog dėžės su skylėmis rankoms ir galvai)
- Dinozaurų nugaros ašmenis
- Karūnas ir tioras
- Kaukes ir šalmus
Kartą mačiau nuostabų drakono kostiumą, kuris buvo beveik visas iš kartono. Mama buvo iškirpusi daugybę žvynelių formų, nuspalvinusi jas žaliomis ir mėlynomis spalvomis, ir priklijuojusi prie seno žalio megztinio. Galvos kaukė su ragais – taip pat kartonas. Vaikas atrodė fantastiškai, o visa medžiaga kainavo tik dažų kainą.
Patarimas: jei kartonas per storas ir sunku jį kirpti, pamirkykite jį vandenyje kelias minutes. Jis taps lankstesnis ir lengviau formuojamas. Tik nepamirškite, kad po to reikės palaukti, kol išdžius.
Kai reikia blizgučių ir spindesio
Vaikams labai patinka, kai kostiumai blizga. Tai automatiškai daro viską šventišku ir ypatingu. Bet kaip pridėti to spindesio be didelių išlaidų?
Folija iš virtuvės – jūsų geriausias draugas. Ją galima karpyti žvaigždučių, širdučių formomis ir klijuoti ant drabužių. Sidabrinė folija puikiai tinka robotams, kosmonautams. Auksinė – karūnoms, karališkiems kostiumams.
Seni kalėdiniai papuošimai, kurie jau nebetinka eglutei, gali puikiai papuošti kostiumą. Tas blizgantis „lietutis”? Puikus fėjos kostiumas. Senos žaislinės grandinės? Karaliaus ar karalienės papuošalai.
Jei namuose turite blizgučių nagams, jie puikiai tinka ir kostiumams. Tik užtepkite klijais vietą, kurią norite papuošti, ir užberkite blizgučiais. Kai nudžius, nupurtykite perteklių.
Viena mama pasidalino triuku su PVA klijais: ji sumaišo klijus su blizgučiais ir tiesiog pieštuku nupiešia ant drabužių. Išdžiūvus atrodo labai efektingai. Ir svarbiausia – po renginio galima išskalbti.
Grimas vietoj sudėtingų detalių
Kartais paprasčiau ir efektingiau yra nupiešti vietoj gaminti. Vaikiškas grimas (arba net įprasti akių šešėliai, kurie yra saugūs odai) gali visiškai transformuoti vaiką.
Katės kostiumas tampa tikresnis su nupieštais ūsais ir nosimi. Tigras, leopardas – su dėmėmis ant veido. Zombis ar vampyras – su šiek tiek tamsesnių atspalvių aplink akis.
Jei neturite specialaus grimo, galite naudoti:
- Akių šešėlius (patikrinkite, ar netinka alergijos)
- Lūpų dažus
- Antakių pieštukus
Patarimas: prieš tepant bet ką ant vaiko veido, išbandykite ant mažo odos plotelio, pavyzdžiui, ant rankos. Palaukite 10-15 minučių ir įsitikinkite, kad nėra paraudimo ar niežėjimo.
Grimo naudojimas turi dar vieną privalumą – vaikams tai pats įdomiausias proceso momentas. Jie mėgsta žiūrėti į veidrodį ir stebėti, kaip transformuojasi. Tai tampa ne tik kostiumo dalimi, bet ir viso renginio dalimi.
Kai kūrybos procesas tampa svarbiau už rezultatą
Žinote, kas įdomiausia? Vaikams dažnai pats kostiumo kūrimo procesas yra įdomesnis nei galutinis rezultatas. Jie mėgsta kirpti, klijuoti, dažyti, išbandyti. Tai yra nuostabus laikas praleistas kartu.
Neseniai stebėjau, kaip mano sūnus gamino sau roboto kostiumą. Rezultatas buvo… na, pasakysiu tiesiai – ne tobulas. Dėžės buvo kiek kreivos, folija klijosi netolygiai, viena ranka buvo ilgesnė už kitą. Bet jis buvo toks didžiuojasi! Jis pats sukūrė, pats išgalvojo, kaip viską sujungti. Ir kai užsidėjo tą kostiumą, jautėsi kaip tikras robotas-išradėjas.
Todėl mano patarimas – leiskite vaikams dalyvauti kūrimo procese kiek įmanoma. Net jei jie dar maži, jie gali:
- Pasirinkti spalvas
- Klijuoti blizgučius
- Dažyti kartoną
- Išbandyti kostiumą ir pasakyti, kas patinka, o kas ne
Kai vaikai dalyvauja kuriant, jie jaučiasi daug labiau prisirišę prie to kostiumo. Jis tampa ne tik drabužiu, bet ir jų kūryba, jų pasiekimu.
Viena mokytoja pasidalino puikia idėja: ji organizuoja „kostiumų kūrybines dirbtuves” su visa klase. Vaikai atneša iš namų įvairių medžiagų, ir visi kartu kuria kostiumus būsimam renginiui. Tai ne tik sutaupo pinigų tėvams, bet ir moko vaikus bendradarbiauti, dalintis idėjomis, padėti vieni kitiems.
Teatras tęsiasi ir po spektaklio
Sukūrę kostiumą, nesuskubkite jo išmesti po renginio. Vaikai mėgsta persirengti ir žaisti vaidmenimis dar ilgai po oficialaus įvykio. Turėti namuose „kostiumų dėžę” – tai puiki investicija į vaiko kūrybiškumą ir vaizduotę.
Mūsų namuose yra didelė plastikinė dėžė, kurioje gyvena visi kada nors sukurti kostiumai ir jų dalys. Kartais vaikai tiesiog atidaro tą dėžę ir pradeda kurti naujas istorijas. Fėjos karūna puikiai dera su pirato kardu – ir štai jau gimsta nauja pasaka apie piratę fėją, kuri keliauja per stebuklų šalį.
Kai kurie kostiumai gali tarnauti labai ilgai. Tas superherojiaus apsiaustas, kurį padarėte prieš metus? Jis vis dar puikiai tinka kasdienėms žaidimams. Karaliaus karūna? Puiki proga pasijusti ypatingai bet kurią dieną.
Be to, kai namuose yra kostiumų atsargų, vaikai gali organizuoti savo mažus spektaklius. Pakviesti draugus, sugalvoti istoriją, pasirodyti tėvams. Tai skatina kūrybiškumą, padeda įveikti drovumą, moko dirbti komandoje.
Kai kurie tėvai net organizuoja „kostiumų mainus” su kitais tėvais. Po darželio ar mokyklos renginio susitinka ir apsikeičia kostiumais. Jūsų vaikas jau nebežaidžia princese? Gal kažkam kitam ji labai pravers. O jūs galite gauti kitą kostiumą, kuris dabar įdomesnis.
Ir pats gražiausia – kai po kelių metų atidarote tą kostiumų dėžę ir prisiminate visas tas nuostabias akimirkas. Štai tas drakono kostiumas, kurį darėte iki vidurnakčio prieš darželio šventę. Štai ta fėjos suknelė, kurią dukra nenorėjo nusimauti net miegoti. Kiekvienas kostiumas – tai ne tik drabužis, bet ir atminimas, istorija, bendra patirtis.
Teatras be biudžeto – tai ne apie tai, kaip sutaupyti pinigų (nors tai irgi smagu). Tai apie tai, kaip kartu kurti, kartu fantazuoti, kartu džiaugtis rezultatu. Tai apie tai, kad stebuklas slypi ne parduotuvėje nupirktame kostiumo, o tose akimirkose, kai kartu klijuojate, kirpate, juokiatės iš nesėkmių ir džiaugiatės pavykusiais dalykais. Tai apie tai, kad vaiko akys spindi ne dėl tobulo kostiumo, o dėl to, kad jūs praleidote laiką kartu, kurdami kažką ypatingo. Ir būtent tai daro šį teatrą tikrai stebuklingą.
