Kodėl vaikams svarbu mokytis taupyti?
Turbūt daugelis tėvelių yra girdėję prašymą: „Nupirk man tą žaislą!” arba „Noriu tokį pat telefoną kaip Jono!” Vaikams sunku suprasti, kad pinigai neatsiranda savaime ir kad už kiekvieną daiktą reikia sumokėti. Būtent todėl taupyklė tampa ne tik puikia dovana, bet ir svarbiu ugdymo įrankiu, padedančiu mažiesiems suvokti pinigų vertę.
Kai vaikas turi savo taupyklę, jis pradeda matyti ryšį tarp laukimo, taupymo ir galimybės įsigyti tai, ko nori. Tai nėra vien apie pinigus – tai apie kantrybę, tikslų siekimą ir atsakomybę. Šie įgūdžiai pravers visą gyvenimą, todėl geriau pradėti juos ugdyti kuo anksčiau.
Įdomu tai, kad vaikai, kurie nuo mažens mokomi tvarkyti savo finansus, vėliau tampa atsakingesniais suaugusiaisiais. Jie geriau planuoja savo išlaidas, rečiau skolinasi ir labiau vertina tai, ką turi. O visa tai prasideda nuo paprastos taupyklės ant komodos.
Nuo kokio amžiaus pradėti?
Daugelis psichologų sutinka, kad apie 3-4 metų amžiaus vaikai jau gali pradėti suvokti paprasčiausias pinigų sąvokas. Žinoma, trejų metų vaikas dar nesupras sudėtingų ekonomikos dalykų, bet jis jau gali suprasti, kad už pinigus galima nusipirkti saldainių ar žaislų.
Štai kaip tai gali atrodyti skirtinguose amžiaus tarpsniuose:
3-5 metai: Šiame amžiuje vaikams patinka dėti monetas į taupyklę ir klausytis, kaip jos skamba. Galite pradėti nuo labai paprastų dalykų – parodykite skirtingas monetas, paaiškinkite, kad už jas galima nusipirkti dalykų. Tegul vaikas pasirenka gražią taupyklę (gal paršelį ar mėgstamą personažą) ir pradeda rinkti monetas.
6-8 metai: Šio amžiaus vaikai jau gali pradėti gauti nedidelį savaitinį kišenpinigį. Jie gali mokytis skaičiuoti pinigus, suprasti, kad už vieną eurą galima nusipirkti mažiau nei už penkis. Čia puikus metas pradėti kalbėti apie taupymą konkrečiam tikslui – pavyzdžiui, naujam žaislui.
9-12 metai: Vyresni vaikai jau gali suprasti sudėtingesnes sąvokas. Jie gali mokytis planuoti savo išlaidas, atskirti, kas yra „noriu” ir kas yra „reikia”. Gali pradėti domėtis banko sąskaita ar elektronine taupykle.
Kokią taupyklę pasirinkti?
Parduotuvėse rasite daugybę įvairiausių taupyklių – nuo klasikinių paršeliukų iki modernių elektroninių variantų. Kaip pasirinkti tinkamiausią?
Mažesniems vaikams puikiai tinka skaidrios taupyklės. Kodėl? Nes vaikas mato, kaip pinigai kaupiasi! Tai labai motyvuoja – matai, kaip po truputį taupyklė pilnėja, ir nori dėti daugiau. Gali būti paprasta stiklinė, plastikinė dėžutė ar specialiai tam skirta skaidri taupyklė su padalijimais.
Teminės taupyklės su mėgstamais personažais ar gyvūnais taip pat puikus pasirinkimas. Jei jūsų vaikas mėgsta dinozaurus, taupyklė-dinozauras taps jo draugu. Kai taupymas asocijuojasi su kažkuo maloniu, vaikas noriau tai daro.
Vyresniems vaikams gali tikti taupyklės su skaitikliu, kurios automatiškai skaičiuoja įdėtą sumą. Tai patinka vaikams, kurie mėgsta technologijas ir nori tiksliai žinoti, kiek jau yra prikaupę.
Svarbu: tegul vaikas pats dalyvauja renkantis taupyklę! Kai jis jaučia, kad tai jo pasirinkimas, jis bus labiau motyvuotas ja naudotis.
Kaip mokyti vaikus taupyti praktiškai?
Viena turėti taupyklę, visai kas kita – ja naudotis. Štai keletas patarimų, kaip padėti vaikui įgyti taupymo įprotį:
Nustatykite tikslą. Abstrakti idėja „taupyti pinigus” vaikui nieko nereiškia. Bet „taupyti naujam dviračiui” ar „taupyti kelionei į pramogų parką” – tai jau visai kas kita! Padėkite vaikui pasirinkti tikslą ir gal net nupiešti paveikslėlį to, ko jis nori. Priklijuokite tą paveikslėlį prie taupyklės.
Sukurkite taupymo planą. Jei žaislas kainuoja 20 eurų, o vaikas gauna 2 eurus per savaitę, kartu paskaičiuokite, kiek savaičių reikės taupyti. Galite pasidaryti grafiką ar kalendorių, kur vaikas galės žymėtis pažangą. Vaikai mėgsta matyti rezultatus!
Švenčiakite pasiekimus. Kai taupyklė prisipildo iki pusės – pasidžiaukite! Kai pasiekiamas tikslas – tai tikrai verta šventės. Tai moko vaikus, kad kantrybė ir pastangos atsipirka.
Leiskite daryti klaidas. Jei vaikas išleidžia visus pinigus saldainiams ir paskui gailiisi, kad nebeliko dviračiui – tai puiki pamoka. Žinoma, reikia būti palaikančiais, bet neskubėkite gelbėti papildomais pinigais. Klaidos yra geriausios mokytojos.
Kišenpinigiai ir taupymas: kaip derinti?
Kišenpinigiai yra puiki proga mokytis finansinio raštingumo. Bet kaip tai organizuoti, kad vaikas ir išleistų, ir tauputų?
Populiarus metodas yra „trijų stiklainiukų” sistema. Vaikas gauna kišenpinigius ir paskirsto juos į tris dalis:
– Taupymas (ilgalaikiam tikslui)
– Išleidimas (smulkmenoms, kurias nori nusipirkti dabar)
– Dalijimasis (labdarai ar dovanoms kitiems)
Pavyzdžiui, jei vaikas gauna 6 eurus per savaitę, jis gali dėti 3 eurus į taupymą, 2 eurus į išleidimą ir 1 eurą į dalijimąsi. Procentai gali būti įvairūs – svarbiausia, kad vaikas suprastų principą.
Kai kurie tėvai moka kišenpinigius už atliktus namų darbus. Kiti mano, kad pagrindiniai darbai (kaip savo kambario tvarkymas) turėtų būti daroma be atlygio, o pinigai mokami už papildomus darbus. Nėra vieno teisingo atsakymo – rinkitės tai, kas tinka jūsų šeimai.
Svarbu tik viena: būkite nuoseklūs. Jei susitarėte mokėti tam tikrą sumą tam tikru laiku – laikykitės susitarimo. Tai moko vaikus, kad pinigai yra uždirbami ir kad susitarimai turi būti laikomi.
Modernios alternatyvos: elektroninės taupyklės ir programėlės
Gyvename skaitmeniniame amžiuje, todėl natūralu, kad ir taupymas gali būti skaitmeninis. Vyresniems vaikams tai gali būti net įdomiau nei tradicinė taupyklė.
Vaikams skirtos banko sąskaitos yra puikus variantas, kai vaikas jau pakankamai subrendęs. Daugelis bankų siūlo specialias sąskaitas vaikams su tėvų kontrole. Vaikas gali matyti savo balansą, mokytis naudotis banko programėle, bet tėvai vis tiek turi galimybę prižiūrėti.
Finansinio raštingumo programėlės vaikams yra sukurtos taip, kad mokytis būtų smagu. Jos dažnai turi žaidimų elementų, tikslų nustatymą, pažangos stebėjimą. Kai kurios programėlės leidžia tėvams nustatyti užduotis ir mokėti virtualius kišenpinigius.
Tačiau nepamirškite: fizinė taupyklė turi savo pranašumų, ypač mažesniems vaikams. Fizinis pinigų skaičiavimas, jų laikymas rankose, garsas, kai moneta įkrenta į taupyklę – visa tai padeda geriau suprasti pinigų koncepciją. Galbūt geriausias variantas – derinti abu būdus.
Įdomūs būdai, kaip padėti vaikui užsidirbti
Taupyti lengviau, kai yra ką taupyti! Štai keletas idėjų, kaip vaikas gali užsidirbti papildomų pinigų:
Namų darbai. Papildomi darbai (ne tie, kurie yra įprasta pareiga) gali būti atlyginti. Pavyzdžiui, automobilio plovimas, langų valymas, pagalba sode.
Nereikalingų daiktų pardavimas. Peržiūrėkite kartu žaislus, knygas, drabužius, iš kurių vaikas išaugo. Galite organizuoti kiemo išpardavimą ar parduoti internetu. Vaikas gali gauti dalį ar visus pinigus už savo daiktus.
Rankdarbiai ar kepiniai. Jei vaikas mėgsta kurti, gal galėtų parduoti savo kūrinius giminaičiams ar kaimynams? Ar iškepti sausainių ir parduoti?
Pagalba kaimynams. Vyresni vaikai gali prižiūrėti mažesnius vaikus, išvesti šunį pasivaikščioti, padėti seneliams su pirkiniais ar technologijomis.
Svarbiausia – kad darbas būtų tinkamas vaiko amžiui ir kad jis jaustųsi saugiai. Ir nepamirškite: uždirbti pinigai visada labiau vertinami nei tiesiog gauti!
Kai taupyklė prisipildo: išmintingas pinigų panaudojimas
Pagaliau atėjo laukta diena – taupyklė pilna, tikslas pasiektas! Kas dabar?
Pirmiausia – pasidžiaukite kartu! Tai didelis pasiekimas, reikalaujantis kantrybės ir disciplinos. Vaikas nusipelnė pasididžiavimo.
Prieš skubant į parduotuvę, verta dar kartą aptarti: ar tikrai to nori? Kartais, kol taupo, vaikas gali persigalvoti. Gal dabar tas žaislas jau nebeatrodo toks patrauklus? Tai irgi vertinga pamoka – mūsų norai keičiasi, ir gerai, kad nepirkom impulsyviai.
Jei vaikas vis dar nori to, kam taupė – puiku! Leiskite jam pačiam sumokėti parduotuvėje. Tai svarbus momentas, kai vaikas jaučia, kad jo pastangos virto rezultatu.
Po pirkinio – puikus laikas pradėti naują taupymo ciklą. Gal dabar tikslas bus didesnis? Gal vaikas norės taupyti ilgiau, bet kažkam vertingesniam?
Kai kurie tėvai skatina vaikus ne visus pinigus išleisti, o dalį pasilikti. Pavyzdžiui, jei vaikas prikaupė 25 eurus, o žaislas kainuoja 20, gal 5 eurus galėtų pasilikti kaip pradžią kitam tikslui? Tai moko, kad visada gerai turėti šiek tiek santaupų.
Kai taupymas tampa šeimos nuotykiu
Geriausias būdas išmokyti vaikus taupyti – rodyti pavyzdį. Jei vaikai mato, kad ir tėvai planuoja išlaidas, taupo dideliems pirkiniams, neperka visko impulsyviai – jie natūraliai perims šiuos įpročius.
Galite net sukurti šeimos taupymo projektą. Pavyzdžiui, taupo visa šeima kelionei. Kiekvienas turi savo taupyklę, ir kartais kartu skaičiuojate, kaip sekasi artėti prie tikslo. Tai ne tik moko finansinio raštingumo, bet ir stiprina šeimos ryšius – dirbate kartu bendram tikslui.
Kalbėkite su vaikais apie pinigus atvirai, bet jų amžiui tinkamu būdu. Nebūtina aiškinti visų šeimos finansų smulkmenų, bet vaikai gali suprasti pagrindines sąvokas: kad pinigai yra uždirbami, kad kartais reikia rinktis tarp kelių dalykų, kad taupymas padeda pasiekti svajones.
Kai vaikas mato, kad taupymas nėra bausmė ar atsisakymas, o įrankis svajonėms įgyvendinti – jis noriai tai daro. Ir šis įgūdis tarnaus jam visą gyvenimą, padedant priimti išmintingus sprendimus ir jaustis finansiškai saugiai.
Taupyklė ant komodos gali atrodyti kaip maža smulkmena, bet iš tikrųjų tai – pradžia ilgos kelionės į finansinį raštingumą ir atsakingumą. Ir kaip smagu tą kelionę pradėti kartu su savo vaikais!
