Kodėl verta pradėti savanoriauti jau vaikystėje?
Kai mano dukra Emilija buvo septynių, ji kartą grįžo iš darželio ir paklausė: „Mama, kodėl tas senelis gatvėje sėdi vienas ir atrodo liūdnas?” Tai buvo momentas, kai supratau – vaikai natūraliai jaučia empatiją, tik kartais nežino, kaip tą jausmą paversti veiksmais. Savanorystė yra puikus būdas padėti vaikams suprasti, kad net maži žmonės gali daryti didelius darbus.
Savanorystė vaikams – tai ne tik pagalba kitiems, bet ir nuostabi galimybė augti kaip asmenybei. Vaikai, kurie jau nuo mažens įsitraukia į įvairias pagalbos iniciatyvas, mokosi atsakomybės, empatijos, komandinio darbo. Jie pradeda suprasti, kad pasaulis yra didesnis nei jų kambarys su žaislais, ir kad kiekvienas gali prisidėti prie teigiamų pokyčių.
Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie savanoriauja, geriau mokosi mokykloje, turi stipresnius socialinius įgūdžius ir didesnį pasitikėjimą savimi. Bet svarbiausia – jie auga kaip geri, rūpestingi žmonės, kuriems rūpi ne tik jų pačių gerovė.
Pagalba gyvūnams – mažieji gyvūnų globėjai
Jei jūsų vaikas nuolat prašo šuniuko ar kačiuko, savanorystė gyvūnų prieglaudoje gali būti puikus sprendimas. Tai ne tik galimybė praleisti laiką su keturkojais draugais, bet ir vertinga pamoka apie atsakomybę.
Daugelis gyvūnų prieglaudų mielai priima jaunus savanorių padėjėjus kartu su tėvais. Vaikai gali padėti šukuoti šunis, žaisti su kačiukais, ruošti maistą ar tiesiog skirti dėmesį gyvūnams, kuriems jo labai trūksta. Mano sūnus Lukas pradėjo lankyti prieglaudą būdamas devynerių, ir dabar, praėjus dvejiems metams, jis vis dar su džiaugsmu laukia kiekvieno šeštadienio ryto, kai važiuojame padėti.
Galite pradėti nuo paprastų dalykų: surinkti senus rankšluosčius ir antklodes prieglaudai, organizuoti maisto rinkliavą gyvūnams tarp draugų ir kaimynų, arba net sukurti mažą plakatų kampaniją socialiniuose tinkluose, skatinančią gyvūnų įsisavinimą. Vaikai gali piešti gyvūnų portretus ir padėti juos reklamuoti būsimiems šeimininkams.
Aplinkos tvarkymas – maži ekologai didžiuosiuose darbuose
Ar pastebėjote, kaip vaikams patinka rinkti dalykus? Kodėl gi nepanaudoti šio natūralaus polinkio geram tikslui! Aplinkos tvarkymo akcijos yra viena populiariausių savanorystės formų šeimoms.
Organizuokite mažą šeimos ar draugų grupelę ir eikite valyti artimiausiojo parko, paplūdimio ar miško. Padarykite iš to nuotykį – duokite vaikams pirštines, maišus ir paaiškinkite, kad jie yra „Planetos gelbėtojai”. Galite net sukurti specialius ženkliukus ar diplomas už dalyvavimą.
Viena mama pasidalino puikia idėja: jos šeima kiekvieną mėnesį pasirenka kitą vietą mieste valymui ir fotografuoja „prieš” ir „po” rezultatus. Vaikai mato tiesioginį savo darbo poveikį, o tai juos motyvuoja tęsti. Be to, jie pradėjo atpažinti įvairius atliekų tipus ir dabar mokykloje yra tikri perdirbimo ekspertai!
Kitos idėjos: sodinti medžius su vietos aplinkosaugos organizacijomis, kurti lesyklas paukščiams iš perdirbamų medžiagų, organizuoti drabužių ar žaislų mainų renginius kaimynystėje, kad mažiau daiktų patektų į sąvartynus.
Pagalba vyresnio amžiaus žmonėms – tarpgeneraciniai ryšiai
Senelių namai ir dienos centrai vyresnio amžiaus žmonėms dažnai ieško jaunų lankytojų. Ir tai suprantama – vaikai atneša tiek energijos ir džiaugsmo! Tačiau nauda yra abipusė: vaikai mokosi gerbti vyresnius, klausytis jų istorijų ir suprasti, kad senatvė nėra kažkas baisaus ar nuobodaus.
Jūsų vaikai gali skaityti seneliams knygas, žaisti stalo žaidimus, rodyti jiems, kaip naudotis planšete ar telefonu, padėti dekoruoti patalpas švenčių proga ar tiesiog pasikalbėti. Kartais paprastas pokalbis yra didžiausia dovana vienišam žmogui.
Viena šeima pradėjo tradiciją: kas mėnesį jie aplanko vietinį senelių namus ir rengia mažą koncertą. Vaikai groja instrumentais, dainuoja, deklamuoja eiles. Pasiruošimas koncertui tapo šeimos ritualų dalimi, o vyresnio amžiaus žmonės laukia jų apsilankymų kaip tikros šventės.
Jei oficialus lankymasis įstaigose atrodo per daug formalus, pradėkite nuo savo kaimynystės. Galbūt greta gyvena vienišas senelis, kuriam praverstu pagalba nupirkti maisto, išvesti šunį pasivaikščioti ar tiesiog trumpas vizitas ir šiltas pokalbis?
Maisto bankai ir pagalba šeimoms – solidarumo pamokos
Vaikams svarbu suprasti, kad ne visi vaikai turi tokias pat galimybes. Savanorystė maisto bankuose ar organizacijose, padedančiose socialiai pažeidžiamoms šeimoms, yra puikus būdas ugdyti dėkingumą ir solidarumą.
Vaikai gali padėti rūšiuoti maisto produktus, pakuoti dovanas šventėms, organizuoti žaislų rinkliavą ar dalyvauti labdaros renginiuose. Kai mano dukra pirmą kartą dalyvavo maisto pakavime šeimoms prieš Kalėdas, ji grįžo namo labai susimąsčiusi. Vakare ji pasakė: „Mama, aš nežinojau, kad kai kurie vaikai negauna dovanų per Kalėdas.” Tai buvo svarbi pamoka apie privilegijas ir atsakomybę.
Galite organizuoti mini rinkliavą savo vaikų darželyje ar mokykloje. Vaikai gali sukurti plakatus, paaiškinti draugams, kodėl tai svarbu, ir kartu surinkti produktų ar daiktų. Tai mokys juos ne tik duoti, bet ir įkvėpti kitus prisidėti.
Kai kurios šeimos praktikuoja „vienas sau, vienas kitam” principą: perkant naują žaislą ar drabužį vaikui, kartu perkamas dar vienas, kuris atiduodamas labdarai. Tai padeda vaikams suprasti, kad dalijimasis yra natūrali gyvenimo dalis.
Kūrybinė savanorystė – talentai geriems darbams
Jei jūsų vaikas mėgsta piešti, fotografuoti, kurti, dainuoti ar šokti – šie talentai taip pat gali būti panaudoti savanoriškoje veikloje! Kūrybinė savanorystė leidžia vaikams daryti tai, kas jiems patinka, ir tuo pačiu padėti kitiems.
Vaikai gali piešti atvirukus ligoniams ligoninėse, kurti dekoracijas socialinėms įstaigoms, fotografuoti gyvūnus prieglaudose jų pristatymui, rengti meno parodas, kurių pajamos skiriamos labdarai, ar net kurti paprastus interneto puslapius vietos bendruomenės organizacijoms.
Viena mergaitė, kuri mėgsta megzti, pradėjo gaminti šalikus ir kepures benamių prieglaudai. Kita – fotografijos entuziastė – fotografuoja vietos labdaros renginius nemokamai. Dar vienas berniukas, kuris puikiai piešia komiksus, sukūrė edukacinių komiksų seriją apie perdirbimą, kurią dabar naudoja jo mokykla.
Paskatinkite vaikus pagalvoti, kaip jų pomėgiai galėtų padėti kitiems. Tai ne tik prasminga savanorystė, bet ir motyvacija tobulėti savo srityje, žinant, kad tai daro skirtumą.
Kaip pradėti ir neišsekti – praktiniai patarimai tėvams
Girdžiu jus galvojant: „Skamba puikiai, bet kur rasti laiko? Mes ir taip bėgiojame nuo mokyklos iki būrelių!” Suprantu. Bet savanorystė neturi būti dar vienas stresas jūsų kalendoriuje.
Pradėkite mažai. Net viena valanda per mėnesį yra geriau nei nieko. Pasirinkite veiklą, kuri atitinka jūsų šeimos interesus ir grafiką. Jei vaikai mėgsta gyvūnus – eikite į prieglaudą. Jei mėgstate būti lauke – rinkite šiukšles parke. Jei vaikai mėgsta meną – ieškokite kūrybinių savanorystės galimybių.
Svarbu, kad savanorystė būtų malonumas, o ne pareiga. Jei matote, kad vaikas nebeturi entuziazmo, galbūt laikas pakeisti veiklos tipą ar daryti pertrauką. Savanorystė turi kelti džiaugsmą, o ne nuovargį.
Įtraukite vaikus į sprendimų priėmimą. Leiskite jiems pasirinkti, kur ir kaip jie norėtų padėti. Kai vaikai jaučiasi turintys kontrolę, jie būna daug labiau motyvuoti. Galite kartu pasižiūrėti įvairių organizacijų svetaines, paskaityti apie jų veiklą ir nuspręsti, kas atrodo įdomiausia.
Padarykite iš to šeimos tradiciją. Galbūt kiekvieną mėnesio pirmą šeštadienį – savanorystės diena? Arba per vasaros atostogas skirkite savaitę intensyvesnei savanoriškai veiklai? Kai tai tampa įprasta rutinos dalimi, nebereikia kaskart iš naujo motyvuoti ir organizuoti.
Ir nepamirškite švęsti! Po savanorystės akcijos eikite kartu į kavinę, pasigaminkite kažką gardaus namuose, pasikalbėkite apie tai, kas buvo gera, ką išmokote. Vaikai turi jausti, kad jų pastangos yra vertinamos ir svarbios.
Kai mažos rankos daro didelius darbus
Žinote, kas labiausiai stebina savanorystėje? Ne tai, kiek daug vaikai gali padėti kitiems, bet kiek daug jie patys gauna iš šios patirties. Jie tampa labiau pasitikintys savimi, atsakingesni, empatiškesni. Jie pradeda suprasti, kad pasaulis nėra tobulas, bet kad jie gali prisidėti prie jo gerinimo.
Mano sūnus kartą pasakė: „Mama, kai padedame kitiems, aš jaučiuosi kaip superherojus, tik be kostiumo.” Ir tai tiesa – savanorystė suteikia vaikams jausmą, kad jie yra svarbūs, kad jų veiksmai turi prasmę. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur vaikai dažnai jaučiasi bejėgiai prieš dideles problemas, tai yra neįkainojama dovana.
Taip pat pastebėjau, kad šeimos, kurios savanoriauja kartu, tampa artimesnės. Bendri geri darbai sukuria specialų ryšį ir bendras atmintinas akimirkas. Vietoj dar vieno sekmadienio prie televizoriaus, jūs kuriate prasmingus prisiminimus ir vertybes, kurias vaikai neš per visą gyvenimą.
Nebijokite pradėti, net jei atrodo, kad jūsų vaikai dar per maži ar per užsiėmę. Visada yra būdas prisidėti. Ir kas žino – galbūt jūsų šeima įkvėps kitas šeimas, ir mažas geras darbas virš didele banga teigiamų pokyčių jūsų bendruomenėje. Galiausiai, būtent iš mažų rankų ir didelių širdžių prasideda tikri pokyčiai šiame pasaulyje.
